Išsipildančios pranašystės
Jau senokai nepasakojau girdėtų istorijų, o per tą ilgą laiką teko išgirsti ne vieną. Atrodo atėjo laikas pasidalinti su jumis.
Kartą skorpionui labai reikėjo persikelti į kitą ežero pusę. Jis pamatė varlę ir parašė jos: „Varlyte, varlyte, ar galėtum pergabenti mane į kitą ežero pusę?“ varlė nesutiko: „Juk skorpionai žudo varles, aš tau leisiu užlipti ant savo nugaros, mes daplauksim iki ežero vidurio ir tu mane nužudysi.“, tačiau skorpionas nepasidavė: „Nekalbėk kvailysčių, jeigu aš tave nužudysiu viduryj ežero, tai ir pats nuskęsiu. Manęs kitam krante manęs laukia mano šeima, kodėl aš turėčiau norėti nusižudyti? “ Varlė pagalvojo ir leido užlipti skorpionui ant savo nugaros. Jie plaukė, plaukė, ir kai tik daplaukė ežero vidurį skorpionas įgėlė varlei. Varlė niekaip negali patikėti tuo kas atsitiko:“Kodėl? Aš suprantu, aš žioplė tavim patikėjau ir dabar mirštu, bet kodėl tu nusižudei?“ Skorpionas atsakė išdidžiai: „Todėl, kad skorpionai žudo varles!“.
Ar kada nors pastebėjote, kad neigiamos pranašystės visuomet išsipildo? Aš pastebėjau. Kodėl taip yra?
O ar turėtų būti kitaip? Gal norite atlikti eksperimentą? Atėję į darbą kiekvieną bendradarbį pasveikinkite asmeniškai: Sveikas nevykėli, užjaučiu tave, šiandien tau bus tikrai juoda diena. Stebėkite jų reakcijas. O darbo dienos pabaigoje atkreipkite į jų darbo rezultatus. Galiu lažintis, jog dėl kažkokių mistiškų priežasčių, jie bus padarę mažiau, nei paprastai. Kodėl? Galbūt todėl, kad Žodžiai svarbu?
Kai duodi žmogui darbą, labai svarbu suteikti jam tinkamą motyvaciją: “Aš žinau, kad tu esi neišmanėlis, todėl visiškai nieko nesitikiu iš tavęs“. Ar žmogus labai stengsis atlikti darbą? Hm... O kodėl turėtų? Jis turbūt pusę laiko skirto darbui mąstys: „aha aš esu neišmanėlis, ir kodėl man čia niekas nesigauna? Taigi aš neišmanėlis, man negali gautis! Galu gale, išmanęs vis tiek nieko nesitiki, tai ir stengtis neverta.“
Aišku, gali atsirasti žmonių, kurie pareikš, jog jų tokiais pigiais triukais niekas neprigaus. Ar tikrai? Deja sąmonė ir pasąmonė nebūtinai sutaria kaip reaguoti į tokius žodžius, tačiau abi įtakoja mūsų veiksmus ir rezultatus. Net jeigu jūs sąmoningai galite tokius žodžius ignoruoti, jūsų pasąmonė, juos pasižymės bloknote, dėl viso ko pikto. Kaip manote, kas bus jeigu išgirsite panašius žodžius dar kartą? „Aha, jeigu taip sako nepirmą kartą turbūt kažką žino, gal aš iš tiesų esu neišmanėlis?“ O jeigu tas pats kartojama daug kartu tai imi ir patiki.
Turbūt pats idiotiškiausias variantas yra tuomet kai kas nors tau pasako: „Aš žinau, kad tu to niekuomet nepadarysi“, tuomet atsisėdi kaip koks mulkis ir galvoji: „bet juk aš tai jau padariau... Padariau!“.
Kodėl mes taip dažnai pasiduodame tokiems pakuždėjimams? Kokiems tokiems? Būkim sąžiningi – neigiamiems. Mes žymiai labiau pasiduodame neigiamiems sufleriams nei teigiamiems, kodėl? Galbūt todėl, kad mus labai dažnai išvisų pusių supa neigiama aplinka? Netikite, kad jus supa neigiama aplinka? Tuomet gal norite suskaičiuoti kiek neigiamų žodžių aš įrašiau šiame tekste?
Galbūt mes žymiai dažniau pasiduodame neigiamai įtakai, todėl, kad nieko nedaryti yra lengviau, nei padaryti daugiau? Galbūt todėl, kad sėdėti ir skųstis yra žymiai lengviau nei žengti papildomą žingsnį?
O galbūt todėl, kad mums taip sunku pagirti ką nors, nes niekas negyrė mūsų? Mes galime kritikuoti ir pranašauti blogus dalykus, nes mes to išmokom, nes taip lengviau, bet galbūt jau laikas sustoti?
Kartais geriau nepasakyti nieko ir nutylėti, nei pasakyti negražų žodį, nes tokio žodžio žala neišmatuojama.
Tai tiek, tiesiog norėjau pasakyti, jog žodžiai yra svarbu.