Jūs vis tiek nespėsit visko

Kažkada buvo laikas, kai aš perskaitydavau 50 knygų per metus. Kad suprastumėte ką tai reiškia - metai turi 52 savaites. Šis tekstas yra ne apie knygas ir ne apie skaitymą, šis tekstas yra apie gyvenimą - jūsų gyvenimą, tačiau knygos yra labai parankus būdas teikti pavyzdžius.

Senai, senai man grupiokas pasakė: wow, kaip tu sugebi perskaityti tiek daug knygų!

Už tai tu turi merginą, aš taip nepasakiau tik pagalvojau. Ir galbūt nereiktų viešinti šito pavyzdžio, nes jis pateikia mane ne pačioje gražiausioje šviesoje, tačiau jis labai gerai iliustruoja, ką aš noriu pasakyti. Gyvenimo laikas yra ribotas ir pasirinkdami vieną dalyką, atsisakote kito.

Aš nesuprantu, kodėl aukštinami žmonės, kurie perskaito daug knygų, nes jie neturi gyvenimo. Neturėti gyvenimo mokykloje galbūt nėra pats blogiausias dalykas, bet, kai pradedate dirbti, laiko lieka ne tiek ir daug. Ką jūs pasirinksit?

Jeigu skaitote šį tekstą, greičiausiai negimėte turtuolio šeimoje, todėl jums reikia dirbti. Darbas pagal įstatymą trunka 8 valandas plius pietų pertrauka. Jeigu jums pasisekė kelionė į ir iš darbo trunka tik valandą. Kiekvienas žmogus turi kažkiek laiko miegoti, vieniems užtenka viso labo 4 valandų, kitiems 6, man reikia bent jau 8. Taigi, šiuo metu iš 24 paros valandų liko tik maždaug 6, duokite dar dvi buičiai, ta prasme, valgymas bei maisto ruošimas, vonia ir panašūs dalykai ir geriausiu atveju jums lieka 4 valandos kiekvieną dieną. Turbūt reiktų pabrėžti, jog čia mūsų hipotetinėje situacijoje lieka 4 valandos. Realybėje, kai kuriems žmonėms gali likti tik valanda.

Taigi, ką jūs veiksite savo asmeninių keturių valandų laiku? Skaitysite knygą? Žiūrėsite filmą? Žaisite žaidimą? Bandysite kurti pasyvias pajamas?

Tiesa, pamiršau paklausti jūs vedęs? Jūs rinksitės knygą ar žmoną? Filmą galima žiūrėti kartu, žaidimai sakyčiau yra dar geriau, bet knygos yra vienišo žmogaus pramoga.

Jūs ne tik vedęs bet dar turite ir vaikų? Esu tikras, kad vaikus galima padėti į kampą ir sau ramiai niekieno netrukdomam skaityti knygas.

Aišku, vaikai, priklausomai nuo amžiaus, nėra tai ką reikia visą laiką laikyti už rankos, bet jie nori jūsų dėmesio. Galite neabejoti, kad jei dėmesį rodysite tik kartą per savaitę, jie tą prisimins ir primins jums visą likusį gyvenimą.

Aš kažkada netyčia pastebėjau, kad vedę žmonės dažniausiai neturi draugų. Taip, draugai… Jiems irgi reikia laiko.

Yra tiek daug dalykų ir tiek mažai laiko… Galbūt jūs norėtumėte rašyti tinklaraštį, bet brazinti gitara su draugais yra smagiau... Galbūt jums patinka komiksai, bet reikia nuvesti vaiką į būrelį… Galbūt knyga, kurią norite perskaityti jau nevienus metus guli ant jūsų naktinio staliuko, bet leisti laiką su savo išrinktuoju yra svarbiau…

Viskas yra gerai.

Jeigu žmogus, nori domėtis daugiau nei vienu dalyku, aš manau, kad tai yra normalu. Ne normalu, kai žmogui absoliučiai niekas nėra įdomu.

Nereikia savęs kaltinti, jeigu nespėji kažkokiam hobiui, pomėgiui skirti laiko. Nereikia kalinti savęs, jeigu tavo pasiekimai kurioje nors srityje yra prastesni nei kito žmogaus. Visi mes darome pasirinkimus. Jeigu žmogus turi tai ko neturite jūs, vadinasi jis neturi to ką turite jūs. Jeigu žmogus peržiūrėjo daugiau serialų negu jūs, tai galbūt jis neperskaitė tiek daug knygų. Jeigu jis sugebėjo pažiūrėti daugiau serialų ir perskaityti daugiau knygų, tai gal jis neturi darbo?

Pasidaro tik tai kam skiriate laiko. Ir atitinkamai nepasidaro tai kam laiko neskiriate.

Mes gyvename skirtingus gyvenimo etapus. Kiekviename gyvenimo etape turime skirtingus prioritetus ir skirtingą laiko kiekį. Kad nekabėti visiškomis abstrakcijomis paimkime keletą etapų. Universitete gali būti svarbu geri pažymiai arba geros duzgės arba dar kas nors. Ir tai visai kas kita nei būti dirbančiu ar būti pensininku. Pensininkas, kuriam svarbios geros duzgės vadinamas alkoholiku.

Gyvenimo etapai priklauso ne tik nuo darbo statuso, bet ir nuo šeimos padėties. Viengungis turi kitokius prioritetus, nei vedęs ir vedęs turi kitokius prioritetus nei turintis vaikų. Skirtingi prioritetai reiškia skirtingą laiko paskirstymą.

Netgi nuo to ką dirbi priklauso prioritetai ir laiko sąnaudos. Tolimųjų reisų vairuotojai laiką vertina kitaip nei naktiniai sandėlių darbuotojai. Programuotojai kitaip vertina laiką nei vadovai.

Dabar viską sudauginkite ir gausite daugybę skirtingų žmonių. Iš čia ir atsiranda skirtingi pasiekimai, nors visi turi tik dvidešimt keturias valandas.

Net jei jūsų gyvenimas iš toli žiūrint nesikeičia nereiškia, jog negali nesikeisti jūsų prioritetai. Kaip gamta turi sezonus, taip ir jūsų gyvenimas gali turėti sezonus. Ir geriausias to pavyzdys yra mano tinklaraštis. Jeigu pažiūrėtumėte istoriją pamatytumėte, kad kartais kelis mėnesius būna tik knygų aprašymai, vėliau juos pakeičia animacinių serialų aprašymai, o paskui staiga pasipila įvairių minčių gausa. Taip, man patinka rašyti. Taip, man patinka dėstyti mintis raštu, tačiau kartais tiesiog nebūna idėjų. Kad pasikrauti tų idėjų aš skaitau knygas, žiūriu multikus. Tuomet, kai jaučiuosi pilnas, padedu į šalį knygas ir puolu dalintis.

Jūs galite perskaityti daugiau knygų negu aš. Jūs galite peržiūrėti daugiau serialų negu aš. Jūs galite būti populiaresnis tinklaraštininkas negu aš. Visą tai nėra svarbu. Man tai ne varžybos. Aš žinau, kad rašymas man yra svarbus ir aš rašysiu nepriklausomai nuo to kiek turėsiu skaitytojų. Tačiau aš taip pat žinau, kad aš rašysiu ne kiekvieną dieną. Galbūt aš rašysiu tik kartą per savaitę ar kartą per mėnesį. Viskas yra gerai. Aš sugrįšiu tuomet, kai busiu pasirengęs. Man lengva kalbėti apie save, bet ką aš noriu pasakyti, kad galite pasidėti tam tikrus hobius į spintą ir išsitraukti po kelių savaičių, mėnesių ar metų, kai kas nors pasikeis jūsų gyvenime. Pavyzdžiui, kai užaugs vaikai, kai jums nusibos jūsų dabar pagrindinis hobis ir norėsite nuo jo pailsėti.

Taip, galbūt jūs būsite perskaitęs mažiau knygų nei jūsų kaimynas, bet kaip jau sakiau, tai ne varžybos. Viską darote dėl savęs. Supraskite, jog laikas yra ribotas ir idėją, kurią sugalvojote šiandien, galbūt įgyvendinsite tik po dešimties metų ir tai yra gerai. Nespauskite savęs viską daryti čia ir dabar. Aš dažnai pagaunu save, kad noriu padaryti daugiau nei realiai fiziškai įmanoma. Kartais net pagalvoju, kad jeigu neičiau susitikti su draugais, tiek knygų galėčiau perskaityti, tiek tekstų galėčiau parašyti, bet… Bet susitikti su draugais yra svarbu. Visų pirma, bendravimas yra naujų idėjų įkvėpimo šaltinis. Antra, tai yra kitokia veikla, sėdėti kambaryje pasislėpus galima tik tam tikrą laiką, reikia kartais pajudėti po miestą. Jeigu jums ilgą laiką nereikia draugų, tai galiausiai draugams nereikia jūsų. Žmonių, priešingai nei idėjų, į stalčių nepadėsi. Žmonės yra didžiausi laiko ėdikai, bet tuo pačiu žmonės ir yra gyvenimas.

Gerai yra norėti daug padaryti. Dar geriau yra suprasti, jog visko nepadarysi. Geriausia yra džiaugtis tuo ką padarai ir nesukti galvos dėl to ko padaryti nespėjai.

Brukštelk žinutę