Kaip aš išmečiau draugus ir draugai išmetė mane
Sušiuolaikinant Sent-Egziuperi mintį: „Kadangi nėra tokio tinklapio, iš kurio būtų galima parsisiųsti draugų, tai draugų žmonės ir neturi“ :D
Matosi biški alaus išgėrė prieš rašydamas :D
nepo vel kazkokios foreveralone.jpg mintys.. :dd
Aš facebooko sugadinta galvojau čia bus apie jį:) geriau jau būtų buvę apie jį
Galbūt draugų turėjimas ar neturėjimas priklauso nuo paties žmogaus poreikių ir jo iniciatyvumo, taip pat mokėjimo parodyti kitam žmogui dėmesį, nes niekas neateina savaime - nei draugai, nei karjera, nei kiti dalykai. Visa tai pasiekiama, jei to norima, ir nebijoma rodyti iniciatyvos.
Na o ieškoti draugų, kurie išpildytų visus lūkesčius (ir bendri interesai sietų, patikimi būtų, ir norimomis savybėmis pasižymėtų) - yra beviltiška. Manau, jog tikroji „draugo“ sąvoka šių dienų pasaulyje yra nuvertėjusi ir nebeturi anksčiau turėtos prasmės. Maža to, draugai dažniausiai (nesakau, kad visada) tampa gyvenime tik „epizodiniais“ draugais, t.y. vienus draugus prarandam, įsigyjam kitus, ir šis procesas kartojasi nuolat.
Linkiu susirasti panelę.