Kas yra anime manga?
Lietuvoje yra daugybė anime manga fanų, kurie žiūri multikus, skaito komiksus, net gi patys bando piešti mangą... Todėl jie perskaitę šį įrašą greičiausiai labai pasipiktins. Nes aš noriu pasakyti, jog jiems niekada nepavyks sukurti mangos.
Tiesa pasakius, aš asmeniškai visiškai nesuprantu anime populiarumo. Turbūt nesuklysiu sakydamas, jog sudėjus visus simpsonų, spiderman ir batman Lietuvos fanus, jų gausis tik dešimt kartų mažiau nei anime manga fanų... Ar tikrai japonai sukūrė kažką stebuklingo, ko nesukūrė amerikiečiai?
Kas yra anime manga? Manga yra vadinami komiksai, kurie pirmiausiai išleidžiami Japonijoje. Tiems, kurie nemoka skaityti aš niekuo padėti negaliu, o tiems kurie moka, bet nesupranta, ką skaito pabandysiu paaiškinti. Apibrėžimas nieko nesako apie piešimo stilių! Taip pat nieko nesako, kad jis turi būti nupieštas japono dailininko. Jis turi tik vienintelį reikalavimą: būti pirmiausiai išleistas Japonijoje. Kas reiškia, kad aš – lietuvis - nupiešęs bet kokį komiksą ir išleidęs jį Japonijoje galiu tapti mangos autoriumi.
Kažkodėl nei vienas anime manga fanas šios nedidelės smulkmenos nepastebi.
Koks yra anime manga piešimo stilius? Kaip minėjau anksčiau, oficialiai jokių taisyklių nėra, tačiau kažkodėl lietuviai ne visus japonų komiksus noriai vadina anime manga. Taigi kokie yra „tikros“ anime manga bruožai?
Akys. Pirmas dalykas, kurį pastebėsite yra gerokai per didelės akis.
Proporcijos. Pagrindinis anime dailininko atskaitos taškas yra veikėjo galvos aukštis. Veikėjo kūno aukštis sudaro maždaug 7-8 galvas.
Emocijos. Japonai šypsosi akimis. Todėl nesupranta visokių: :-) :-D ir panašiai. Veikėjui supykus staiga kaktoje virš akių gali atsirasti raudonas randas. Vyrui pamačius gražią moterį pradeda kraujuoti nosis (Pas japonus kažkodėl kraujas bėga ne į tą vietą). Šalia sutrikusių pasimetusių personažų galvos kažkodėl atsiranda didelis lašas.
Papai ir kitos smulkmenos. Kažkodėl anime manga merginos visuomet turi dideles krūtines ir nešioja bliuskutes su per didelėmis iškirptėmis. Kalbant apie apatinę dalį, tai visuomet dėvi per daug trumpus sijonėlius, o kamera būna nukreipta tokiu kampu, kad galėtum matyti kas yra po sijonėliu. Panos dažnai mušasi ir nuo pirmo smūgio nepriklausomai, kur trenkia suplyšta visi drabužiai.
Judesys. Judėjimo metu fonas dažniausiai susilieja ir vaizduojamas kaip tam tikros spalvos linijos.
Skaitymas. Anime manga yra skaitoma iš dešinės į kairę t.y. priešingai nei mes į pratę. Tačiau tai nėra koks nors ypatingas ar išskirtinis anime bruožas. Ir šį dalyką dažniausiai anime fanai pamiršta. Tiesiog japonai viską skaito kitaip nei mes!
Tai tikriausiai nevisi bruožai, bet aš nesu specialistas, tačiau šituos dalykus greičiausiai pastebės bet kuris žmogus žiūrintis „tikrą“ anime serialą.
Istorijos pamoka. Neatsakyti į klausimą kaip toks stilius susikūrė būtų nuodėmė. Juk visas straipsnis ir yra apie tai.
Pirmieji manga komiksai siekia 12 amžių. Pirmasis anime manga žurnalas buvo išleistas 1874 metais. Pirmoji animacija anime datuojama 1917 metais. Bet visą tai nėra įdomu, nes tai nėra „tikroji“ anime manga. „Tikrasis“ anime manga stilius įsivyravo maždaug 1960 metais, jeigu nerandate ironijos tarp eilučių, tai aš jums būtinai vėliau nupiešiu ironijos ženklą.
Dideles akis sugalvojo Osamu Tezuka, kai pradėjo piešti pirmą komiksą skirtą tik mergaitėms Ribbon no Kishi (ang. Princess Knight). Jis norėjo sukurti akis kurios gali perteikti emocijas. Šis piešimo stilius taip pat buvo pritaikytas ir sėkmingiausiam Osamu kūriniui - Tetsuwan Atomu (ang. Astro Boy). Vėliau šį stilių ėmė mėgdžioti ir kiti japonų dailininkai.
Aišku pats įdomiausias dalykas iš kur Osamu sėmėsi įkvėpimo šiai idėjai? Paramount Pictures. Kokia staigmena, japonų piešimo stilių įkvėpė amerikiečiai? Beje, jeigu kalbant truputi konkrečiau tai Betty Boop, seksualiausia Amerikos mergina nuo 1930 metų.
Gerai, gal aš truputi sutirštinu spalvas, nes Astro boy labiau primena Mickey Mouse, nei Betty. Ir vis tik gal anime fanams reiktų pradėti žiūrėti senus Disnėjaus filmus?
Visiems, kurie nėra anime manga fanai, galiu pranešti džiugią žinią: geriausi ir įdomiausi japonų dailininkai stengiasi nesilaikyti mano anksčiau minėtų „tikros“ anime taisyklių, todėl mes turime vilties.
Nuorodos