Kiek kainuoja bitas?

Velykos - tai tokia šventė, kai susirenka giminės ir leidžia pažvelgti į jų pasaulius. Noriu papasakoti nutikimą, kuris privertė mane susimąstyti, jog viena tema mes dar niekada nekalbėjome.

Kaip žinia šiuolaikiniai vaikai nelaksto su įsivaizduojamas kardais sakydami, jog yra princai. Žaidimai telefone yra jų džiaugsmas. Vaikas žaidė kažkokį žaidimą su lėktuvėliais (nežinau pavadinimo) ir paprašė tėvo nupirkti „geresnį“ lėktuvėlį už 30 eurų. Tėvas savaime suprantama atsisakė. Aš paklausiau kodėl? (Pastaba: aš irgi nebūčiau pirkęs). Jo paaiškinimas skalbėjo logiškai tiems kas gimė interneto aušroje arba anksčiau. Daugelis skaitančių šį tekstą greičiausiai ir patenka į šią kategoriją. Tačiau, jeigu pabandytumėte pastatyti save į žmonių, kurie gimė su iPhone rankose, vietą ar atsakymas būtų toks pats logiškas? Pasiruošę įsivaizduoti?

Atsakymas: jeigu aš sumokėčiau trisdešimt eurų už šitą lėktuvėlį, kas atsitiktų, kai aš nusipirkčiau kitą telefoną (Pastaba: paprastai telefono naudotojas naują telefoną perka kas du metus, nes tokio ilgio yra standartinės sutartys duodančios telefonus pigiau)? Jeigu aš nusiperku žaislinį lėktuvėlį, tai aš jį turiu.

Ar šitame atsakyme tikrai yra logikos?

Paprastai vaikai su vienu žaislu žaidžia mėnesį ar du ir po to nori naujo, vadinasi po dviejų mėnesių jis taps daiktu, kuris užima vietą ir renka dulkes. Ar po dviejų mėnesių lėktuvėlį (su sąlyga, kad vaikai jo visiškai nesulaužė) įmanoma parduoti už tuos pačius trisdešimt eurų? Atsakymas – aišku, kad ne. Taip, jį galima parduoti už... kokius penkis eurus.... Jeigu esi labai talentingas gali parduoti už penkiolika, tačiau atgauti visą vertę tikrai yra neįmanoma. Daug labiau tikėtina situacija, kad pragulėjus penkis metus ant aukštos lentynos ar kur nors rūsyje, jis bus padovanotas kokiam nors giminaičiui ar draugui turinčiam vaikų.

Tai kodėl mes suteikiame didesnę vertę fiziniam daiktui nei virtualiam? Ar tik todėl kad, kai gimėme nebuvo interneto? Ar žmonės, kurie ateis vėliau virtualius daiktus vertins labiau nei fizinius?

Lėktuvėlio, nesvarbu fizinio ar virtualaus, džiaugsmo suteikimo laikas vaikui yra toks pats (ar bent jau labai panašus).

Ar yra kokia nors priežastis, kodėl virtualios knygos turėtų kainuoti pigiau nei popierinės? Ne. Jeigu daryti profesionaliai, tai vis tiek tą turėtų daryti kompanija, kuriai reikia mokėti algas darbuotojams. Vis tiek knygai paruošti reiktų samdyti bent vieną redaktorių ir bent vieną maketuotoją. Spausdinimo kaštai iš tiesų nėra tokie dideli knygos kainoje (Aišku, tai priklauso nuo tiražo ir kitų faktorių). Knygas nupigino Amazon norėdama prastumti savo produktą Kindle. Ar tai nesuteikė mūsų iškreipto supratimo kaip turėtume vertinti apskritai visus virtualius produktus?

Grįžtant prie lėktuvėlio, tai jo pagaminti nekainuoja trisdešimt eurų, greičiausiai kainuoja tik trisdešimt centų, aišku, prisideda visokios transportavimo ir kitos išlaidos, kurios nesuteikia jokios pridėtinės vertės žmogui. Jei ką, tai virtualų lėktuvėlį greičiausiai pagaminti kainuoja brangiau nei fizinį. Matot, virtualus lėktuvėlis negali būti niekaip atsiejamas nuo pasaulio, kuriame jis egzistuoja.

Čia šovė mintis, kuri nebuvo planuota. Mes turime e-pašto standartą, kuris leidžia susirašinėti nepriklausomai nuo to kur tavo pašto dėžutė egzistuoja. Mes turime HTML standartą, kuris leidžia naršyti po puslapius ir t.t. O kas jeigu mes turėtume, kokį nors žaidimų standartą, kuris leistų tankus, lėktuvus pirktus viename žaidime perkelti į kitą žaidimą. Ar tuomet virtualus pirkinys pasidarytų vertingesnis?

Daiktas vertas ne tiek kiek jį kainuoja pagaminti. Daikto vertė priklauso nuo to kokią istoriją mes sau pasakojame apie tą daiktą. Jeigu daikto kiekis yra ribotas ir mes galime pasigirti prieš kaimynus, jog gavome išskirtinę galimybę, daiktas bus vertas daugiau, nei tas kurį turi visi. Daugeliu atvejų virtualūs daiktai neturi jokio limito, nes bitus lengva pakopijuoti.

Senoji karta greičiausiai iki pat grabo lentos fizinius daiktus vertins labiau nei virtualius, tačiau kaip su jaunąja karta? Ar jie apvers viską aukštyn kojom?

Brukštelk žinutę