Klajojantis protas
Leiskit užduoti jums du klausimus. Pirmas: ar jūs esate kūrybininkas? Ar jūsų darbas, hobis ar kita veikla reikalauja daug kūrybiškumo? Antras klausimas: ar efektyviai išnaudojate savo laiką?
Kol rengiate atsakymus į klausimus, noriu pasakyti, jog šis tekstas yra skirtas tiems žmonėms, kurie į pirmą klausimą atsakė taip.
Internetas pilnas patarimų kaip išnaudoti savo laiką kiek galima efektyviau. Turite susiplanuoti savo dienos darbus iš vakaro, arba dar geriau kitos savaitės darbus susiplanuoti sekmadienį ir t.t. Eidami į darbą (susitikimą su klientu) galite atlikti telefono skambučius svarbiems žmonėms, skaityti knygas, klausyti podcastų ir t.t. Jeigu pasidairytumėte po viešąjį transportą pagalvotumėte, kad žmonės taip ir daro: pusė jų su ausinėmis kažko klauso, kita pusė kažką skaito savo išmaniuosiuose. Ar jie iš tiesų išnaudoja savo laiką efektyviai? Greičiausiai ne, bet čia aš ir noriu pasakyti, jog efektyvumas žudo kūrybiškumą.
Jeigu tavo kiekviena minutė yra suplanuota ir smegenys visuomet užsiėmę, tuomet nėra kada atsitiktinėms mintis užsukti į tavo protą. Turbūt visi esate girdėję anekdotą: atėjo mintis, nieko nerado ir išėjo. Išnaudojant savo laiką efektyviai gaunasi atvirkštinis efektas: atėjo mintis, pamatė, jog užgrūsta ir negalėjo patekti į vidų.
Daugybę kartų yra pasakota, jog įžymus žmonės išradimus susapnavo, jog geriausios mintys ateina duše. Bet ar kas nors kėlė klausimą kodėl? Todėl kad mes neleidžiame savo mintims klajoti. Jeigu vietoj to, kad klausytum podcastą ar skaitytum knygą keliaudamas į darbą stebėtum bendrakeleivius ar praeivius, ar pastatus, ar reklamas, galbūt kokia nauja mintis ateitų į galvą? Aišku, tai nereiškia, jog stebuklingos mintys tuoj pat ims veržtis į galvą. Bet galbūt pamatytas naujas reklaminis stendas pasės sėklą, kuri sudygs po poros savaičių ar mėnesių.
O kas jeigu grįžę namo, vietoj to kad užsiimtumėte kokia nors suplanuota veikla, atsistotumėte prie lango ir stebėtumėte kur jūsų mintis jus veda? Tai kažkuo panašu į meditaciją, skirtumas tik tas, jog nereikia siekti tuščios galvos, o tik stebėti kokios mintys į ją ateina.
Jeigu niekada to nedarėte, tai iš pradžių turėtų būti keistas jausmas, pirmos mintis irgi nebus labai naudingos ar kūrybingos, o tos kurios ilgiausiai laukė prie durų arba galbūt apie nesuplautus indus.
Vaikystėje mes galime atsigulti į pievą ir svajoti, tačiau vėliau kažkaip tas dalykas dingsta. Kada paskutinį kartą svajojote be jokio tikslo?
Jeigu mėgstate planuoti, aš nesakau, jog staiga turite imti ir viską mesti. Suplanuokite vieną dieną, kurią nebus jokių planų, kurią paskirsite tik svajojimui. Aš esu įsitikinęs, jog po tokios dienos pakils jūsų produktyvumas ir užplūs daugybė naujų idėjų, kaip išspręsti problemas, kurioms sprendimo negalėjote surasti ilgai.
Tokiomis gražiomis mintims galėčiau ir baigti tekstą, tačiau lietuvių liaudės išmintis sako: kas per daug tas nesveika.
Kad įdomios mintys ateitų į jūsų protą, tam reikia peno: įdomių knygų ar filmų, naujų vietų ar patirčių. Jei svajosite kiekvieną dieną, nesuteikdami savo smegenims maisto, tai kaip bandymas nuvažiuoti automobiliu, nepilant į jį degalų. Tai tiesiog neįmanoma. Variklis ims kosėti bandydamas išsiurbti paskutinius kuro lašus iš bako dugno. Jeigu jums nepatinka automobilio analogija, tai galbūt labiau patiks pečiaus? Kad ugnis neužgestų reikia nuolatos įmesti malkų.
Jeigu kiekvieną dieną į darbą keliaujate nesiklausydami podcastų ir neskaitydami knygų, duokite savo smegenims darbo. Vieną dieną pabandykite suskaičiuoti kiek Stop ženklų yra iki jūsų darbo. Kitą dieną stebėkite bendraujančius žmonės ir pabandykite atspėti jų tarpusavio ryšį: bendradarbiai, meilužiai, giminės... Trečią dieną pabandykite suskaičiuoti languose stovinčias gėles arba ant palangės miegančias kates. Ketvirtą dieną skaičiuokite raudonus drabužius dėvinčius žmones... Pagavot mintį?
Galiausiai noriu pasakyti, jog tai ko turėtumėte siekti yra pusiausvyra. Jeigu stengsitės per daug efektyviai išnaudoti savo laiką, prarasite kūrybiškumą, o vėliau ir perdegsite. Jeigu per daug laiko leisit savo smegenis klajoti be darbo, tiesiog švaistysite laiką.
Kiekvienam žmogui reikia ir vieno, ir kito, o kiek konkrečiai, čia jau kiekvienas turi nusistatyti individualiai.