Klajojantis protas

Produktyvumo didinimas tikrai gali būti žlugdantis.. Darai vieną darbą po kito, galvoji apie tai koks bus kitas darbas ir nustoji gyventi tuo momentu kuriame esi. Labai sutinku, kad reikia laiko neveikti nieko ir pasilikti baltą lapą naujoms mintims

Viskas čia straipsnyje gražu ir gerai, bet... (ėch tas "puikusis" žodelis BET)... ką daryti tokiems kaip aš - su neurotiniais nukrypimais? Aš savo dienas susiplanuoju minučių tikslumu, bet net ir tada turiu daug laisvo laiko svajoti (ką nors dirbdamas). Ir sakydamas "svajoti" aš neturiu omenyje to malonaus jausmo, kaip skraidymas padebesiais... aš bijau laisvo laiko... nes kai jo turiu, į galvą pradeda lįsti tamsios mintys... apie mirtį pagalvoju bent kartą per dieną, gyvenimo prasmės klausimai manęs visai nepalieka ramybėje, esu skaitęs dešimtis motyvacinių knygų, ieškojęs daugybę straipsnių kaip pasigerinti savo gyvenimą ir pan. bet toks įspūdis, kad visi tie "receptai" parašyti ne man... jaučiuosi ne savo vietoje, esu pakeitęs gal 9 darbus, draugai, panelė - niekas nepadėjo. Betrūksta tik medikamentus vartoti, kurių dar tikrai nesinori imti į rankas. Vat tokiems kaip aš, svajojimas - tiesus kelias į durnyną arba anapilį... Aišku, mano veiksmai turėtų būti nukreipti į mano tikslą... lengva pasakyti "siek to, apie ką svajoji", bet ką daryti, kai nežinai pats ko nori? Svetimų tikslų jau bandžiau siekti, laimės tai neatnešė... esu žmogus be vietos...

Padare,

Visų pirma, šio teksto nėra toks tikslas. Anksčiau aš pats daug svarsčiau apie gyvenimo prasmę. Tai kas parašyta anksčiau, nebūtinai sutampa su tuo ką galvoju dabar, bet jeigu įdomu, gali paskaityti:
http://www.nepo.lt/gyvenimo-prasme---prasmes-nebuvimas/
http://www.nepo.lt/gyvenimo-prasme---buti-gyvam/

Taip pat esu skaitęs knygų, kurios nėra iš savipagalbos kategorijos, bet mane sukrėtė:
http://www.nepo.lt/knyga-irvin-d-yalom---kai-nyce-verke/
http://www.nepo.lt/knyga-viktor-e-frankl---zmogus-iesko-prasmes/

Jeigu problemos tikrai rimtos, tuomet vertėtų kreiptis konsultacijos į specialistą: psichologą ar psichoterapiautą. Ką nors su diplomu, kad galėtų profesionaliai padėti.

Žinai, fuck it. Pasakysiu nuoširdžiai, net jei pusė žmonių įsižeis.
Mano problema ilgą laiką, kad aš neturėjau tikslų ir nei vienas metodas aprašytas knygoje man nepadėjo.
Pavyzdžiui susipažinau su mergina, kuri norėjo aplankyti Japoniją ir taip atsirado mano svajonė aplankyti Japonija. Iš tiesų, tai nėra mano svajonė ir dabar man giliai dzin ant tos Japonijos.

http://www.nepo.lt/gyvenimas-kai-tau-trisdesimt/
Vienas iš patarimų kaip susirasti savo gyvenimo tikslus yra prisiminti kas tau patiko/ko norėjai vaikystėje.
Vaikystėje aš svajojau dirbti taksistu ir kurti multikus. Teises gavau vos prieš porą metų, o piešti net ir dabar nemoku. Tai puikiai matosi iš mano komiksų.
Akivaizdu, ko vertas toks patarimas...

Pastebėjau, kad yra žmonių, kurie sugeba susitaikyti su tuo, kad gyvenime nieko ypatingo nepasieks ir jiems nerūpi, kad po mirties nepaliks jokio pėdsako. Aš asmeniškai negaliu susitaikyti su tuo.

Aš anksti pradėjau rašyti, galbūt penktoje klasėje, gal vėliau... Daugybę kartų nesėkmingai bandžiau išleisti knygą, bet tai nesvarbu, rašymas man patinka. Rašymas atpalaiduoja ir padeda surikiuoti mintis.
Ar bandei rašyti? Nebūtina rodyti kitiems, tiesiog išrašyti visas mintis, o po to viską kas buvo parašyta ištrinti/sudeginti.
Aišku, šis patarimas turbūt panašus į virėjo sakymą, kad maisto gaminimas atpalaiduoja, nuramina...
Nejaugi neradai nei vieno dalyko, kuris tau patinka?
Tas dalykas neturi būti darbas, darbą gali prastumti, kad užsidirbtum hobiui.

Gan daug problemų sukelia, kai aplinka "žino geriau" ko tau reikia, kuo turi būti ar kokį darbą dirbti. Tai labai greitai veda į nusivylimus ir nepasitenkinimus. Tuo pačiu labai sunku atsispirti kitų spaudimui ir eiti savo keliu. Per tą pašalinių triukšmą labai sunku išgirsti savo vidinį balsą.

Tai kaip išgyventi?
Reikia vieno žmogaus, su kuriuo galėtum sąžiningai pasikalbėti apie tai kas tau rūpi. Ar tai bus draugas ar tai bus draugė, nesvarbu, kokį rasi toks tiks.
Reikia vienos svajonės.
Kaip surasti svajonę? Aš pastebėjau, jog man patinka animaciniai multikai skirti suaugusiems. Ir kai sakau suaugusiems, tai nereiškia, jog pripiešta daug pimpalų, man patinka gerai susuktos sudėtingos istorijos. Vaikams paprastai siūlo gana paprastas, plokščias istorijas su lėkštu humoru.
Mano svajonė sukurti gerą animacinį filmą suaugusiems. Ar aš ją įgyvendinsiu? Greičiausiai - ne. Bet aš turiu ko siekti.
Ir paskutinis dalykas, kurio reikia - laukti, kažko tikėtis iš ateities. Darom meetą kitų metų liepos mėnesį. Dalyvausiu: aš, tu ir jeigu dar kas nors norės prisijungti.

Tikiuosi mano komentaras, tau sukels teigiamų minčių :)

Ačiū tau :)

Pradėjus skaityti straipsnį išsigandau į pirmą klausimą atsakiau Taip, į antrą Ne. Perskaičius straipsnį lengviau atsidusau, nu bet vistiek paįvairinsiu savo ausinukų playlistą ir galbūt vietoj muzikos paklausysiu kažko kito karts nuo karto :)

Nelabai aišku, kokiame kontekste yra naudojamas planavimas ir produktyvumas? Pastebėjau, kad kiti tai naudoja tam, kad kuo daugiau padaryti negaištant laiko kitiems dalykams. Aš naudoju tam, kad kuo daugiau laiko liktų tiems kitiems dalykams ir mažiau laiko reikėtų skirti suplanuotiesiems.
Elementarus pavyzdys: kuo greičiau pavalgysi, tuo greičiau bėgsi į kiemą žaist. Nes maloniau kieme laiką bet kaip leisti, negu kiekvieną kartą pagal tikslų grafiką valgyti sunormuotą porciją. Va, kartais turiu sotesnius pusryčius, tai darbe dar nenoriu eiti valgyti tuo metu, kai priklauso visiems pietų pertrauka. O kitu metu eiti pietauti negalima, yra darbo valandos (planavimas).
Kai darbai spaudžia ir esate alkani, kurį variantą renkatės?
A) Greičiau valgote, kad daugiau laiko liktų darbui.
B) Valgote dirbdami.
C) Pamirštate per darbus pavalgyti.
D) Stengiatės kuo greičiau padaryti darbus, kad liktų laiko normaliai pavalgyti.

Turėtumėte rinktis D. Tam nereikia būti italu arba graiku.

> Kada paskutinį kartą svajojote be jokio tikslo?

Kiekvieną kartą prieš užmiegant.

Brukštelk žinutę