Knyga. Colin Kapp - Chaoso formos
Šią knygą su daro Colin Kapp romanas „Chaoso formos“ ir du apsakymai: Karlan Ellison – „Aš neturiu burnos, bet privalau rėkti“ bei Robert Silverberg – „Nakties sparnai“.
Colin Kapp - „Chaoso formos“. Komandoras Bronas iš Žvaigždžių Tarybos Specialiųjų Užduočių Skyriaus apsimeta sinkretiku Anderu Galternu (Sinkretikas – žmogus turintis bent 10 dešimt visiškai skirtingų mokslo diplomų, visų mokslų specialistas). Anderas Galeras yra geriausias Chaoso teorijos specialistas ir jį nori pagrobti Griovėjų federacija, kad sunaikintų Žemę. Tačiau ar tikrai Griovėjai nori sunaikinti Žemę, o gal jie tiesiog nori išgelbėti geriausius savo srities specialistus?
Labai įtraukianti kosminė drama, su nuolat besikeičiančiais ir neatspėjamais įvykiais. Turbūt didžiausias istorijos trūkumas, kad pagrindinis veikėjas yra beveik nemirtingas superherojus.
Karlan Ellison – „Aš neturiu burnos, bet privalau rėkti“ 1968 m. Hugo premijos laimėtojas. Trumpa istorija pasakoja apie žmones įkalintus kompiuterio. Kompiuteris nekenčia savo kūrėjų suteikusių jam galimybę jausti ir kankina įvairiais būdais. Nelabai suprantu už ką šis apsakymas buvo apdovanotas.
Robert Silverberg – „Nakties sparnai“ 1969 m. Hugo premijos laimėtojas. Įsivaizduokit ateities pasaulį suskirstytą į gildijas. Kiekviena gildija teikia tam tikrą naudą Žemei. Stebėtojas, skraidytoja ir Gormonas, nepriklausantis jokiai gildijai, keliauja į Rumą. Stebėtojo darbas stebėti dangų ir saugoti Žemę nuo ateivių antpuolio. Tačiau stebėtojas tiek daug metų stebi dangų, kad jau nebetiki savo darbo prasme. O gal vis dėlto ateiviai kada nors įsiverš ir jo gyvenimas nebus beprasmis? Labai nuobodus ir nykus pasakojimas.
Mano vertinimas:
– romanas tikrai įtraukiantis ir įdomus, tačiau abu apsakymai labai niurus, nykūs, todėl bendras įspūdis apie knygą kiek nukenčia.