Knyga. Julij Burkin - Gėlės mūsų pelenuose

Turbūt retai pasitaiko, kai knygos viršelis taip tiksliai atitinka turinį. Taip, ši knyga apie drugelius, kurie panašūs į žmones. Šią knygą sudaro dvi istorijos vykstančios tame pačiame pasaulyje, tačiau iš principo galima sakyti, jog jos tarpusavyje nesusiję.

Pirmos istorijos pagrindinė veikėja yra Livjena, kuri draugia su visu būriu moteriškos lyties drugelių keliauja ieškoti šventojo Helou kalno. Keliaudama Livjena patiria daug nuotykių, praradimų ir atradimų. Ir jei neoriginalus pasaulis, tai sakyčiau, kad šita istorija yra beviltiškas šlamštas. Pati kelionė yra visiškai nuobodi ir tik originalus pasaulis, kurį norisi pažinti, skaitymą daro pakenčiamu.

Antra istorija vyksta 300 metų po pirmos istorijos. Jos pagrindinė veikia Naana yra išrenkama būti imperatoriaus Labasterio Pirmojo žmona, tačiau jinai visai nenori ja tapti. Ši istorija, tai jos maišto istorija. Tikėjausi, kažko geresnio už pirmąją istoriją, tačiau manęs laukė didelis nusivylimas. Ši istorija dar blogesnė.

Pirmoje istorijoje bent jau buvo pasvarstymai kas geriau matriarchatas ar patriarchatas ir ar įmanomas koks nors kitoks variantas. Antroje net jokių filosofijos užuomazgų nebeliko, tik kvailų, atsitiktinių poelgių virtinė.

Antroji šio autoriaus knyga apie drugelius yra išleista 481 numeriu ir vadinasi „Smaragdinės rasos“. Kaip jinai susijusi su šita dalimi neįsivaizduoju, bet jeigu jinai parašyta tokiu pačiu principu, tai joje turėtų būti dar dvi nesusijusios istorijos.

Mano vertinimas:

– originalus pasaulis niekaip negali pridengti kokybiškos istorijos nebuvimo.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)