Knyga. W. Michael Gear - Žvaigždžių smūgis
Aš jau vieną kartą priekaištavau šitam autoriui dėl jo meilės moterims... Aš nesu prieš tai, kad ateiviai pagrobia po lygiai vyrų ir moterų, ruošdamiesi juos veisti kitoje planetoje. Bet ateiviai paskiria visam paradui vadovauti moterį... Neaaa...
Beje, aprašymas ant knygos nugarėlės visiškai tikslus.
Knyga parašytas 1990 metais, todėl turbūt nekeista, jog pasaulį dalinasi JAV ir Sovietų Sąjunga.
Žodžiu, šalto karo pabaigoje į planetą atskirdo ateiviai vadinantys save ahimsomis ir pateikė žmonių sąrašą, kuriuos norėtų išsivežti arba sunaikins Žemę. Tame sąraše išskirtinai tik specialiųjų pajėgų vadai. Valstybių vadovai nelabai turėdami iš ko rinktis duoda ateiviams žmones, kurių jie pageidauja. Taip viename dideliame kosminiame laive kartu atsiduria rusai, amerikiečiai, žydai ir anglai. Rusai nekenčia amerikiečių, amerikiečiai nekenčia rusų. Žydai nekenčia anglų (neturiu supratimo kodėl). Ne gana to, ateiviai, šitam mišriam būriui paskiria vadovauti moterį.
Kariai išskirsdami Žemėje paliko tėvus, žmonas, vaikus, sužadėtines ir jie nežino ar juos dar ras grįžę po kelionės. Žodžiu, socialinių problemų marios ir didžioji knygos dalis yra skirta joms spręsti. Pats karo procesas prasideda maždaug 300 puslapyje.
O dabar nedidelis spoileris. Bendro gyvenimo eigoje amerikiečiai įsimyli ruses ir atvirkščiai ir gaunasi daug tarptautinių porų. Keista, bet vienos tautos ribose kažkodėl poros nesiklijuoja...
Knygos trūkumai. Daug veikėjų, kaip sakant, to gero mums negaila. Yra dvi didžiosios valstybės: JAV ir Sovietų sąjunga, todėl reikalingi atsakingi, joms atstovaujantys asmenys. Kosminiame laive atsiduria Sovietų sąjungos karių būrys, todėl reikia jų vado bei dviejų pavaduotojų, analogiška situacija ir JAV bei Izraelio armijos atveju. Taip pat dar trys žvalgybos: KGB, CŽV ir MI-6, kažkodėl žvalgyboms atstovauja tik moterys. James Bond džiaugtųsi. Be žmonių dar yra ateiviai. Vienas šistas, trys paščiai ir kokie septyni ahimsos. Žodžiu, aprašyti kiekvieno veikėjo pabezdėjimą užtrunka apie 100 puslapių.
Antras trūkumas – nėra teigiamo superherojaus. Kai būna superherojus, tu jį įsimyli, mėgaujiesi jo išmintimi ir verki, kai miršta jo šuniukas. O šitame skruzdėlyne visų veikėjų aš nekenčiu vienodai. O kai kas nors miršta – meeh...
Skaitant šią knygą kilo vienas labai svarbus klausimas. Yra mergaitė, mergina ir moteris. Kada mergina tampa moterimi? Tada, kai išteka? Ar tuomet, kai jinai būna vyresnė nei autorius ar vertėja? Matote, šitoje istorijoje nėra nei vienos moteris, bet už tai merginų daug... Įdomu, kokį žodį vartojo autorius originale.
Mano vertinimas:
– istorija nėra bloga, feministės ją turėtų dievinti.