Knyga. William R. Forstchen - Napoleono revanšas
Ar verta rašyti trečią knygą vien tam, kad trilogija būtų trilogija? Fantastinių knygų kontekste ši istorija yra net gi labai nebloga, bet trilogijos atžvilgiu – tai paskutinis š. Jeigu kiekviena sekanti serijos knyga yra storesnė už prieš tai buvusią, žinokite, jog tai blogas ženklas.
Šią knygą drąsiai galima dalinti į dvi beveik lygias dalis.
Pirmiausiai atpasakojami visi įvykiai įvykę pirmose dviejuose trilogijos dalyse. Antroje trilogijos dalyje Eldino žmona Mari pavaizduota kaip tikrai kieta ir karinga asmenybė, šioje dalyje jinai paversta stereotipine boba, kuriai įtikti neįmanoma.
Anksčiau buvę tik antraeiliai veikėjai – Prižiūrėtojų rasė, dabar griežia pirmuoju smuiku. Korbinas Galbona paskelbia karą Eldinui Lariui ir net gi gauna ginklų bei visokią kitokią pagalbą iš Prižiūrėtojų. Laris su savo draugais slapstosi visoje galaktikoje ir bando išgyventi.
Maždaug knygos viduryje Eldinas su draugais visiškai atsitiktinai prigriebia Napoleoną iš Šventos Elenos salos bei pagydo jo ligas. Kad ir kaip keista Imperatorius iš praeities labai greitai prisitaiko prie kosminio gyvenimo ritmo ir netikėtai gauna progą iš naujo vadovauti Vaterlo mūšiui, antrą kartą pralaimėti jis nenori. Kita vertus jo sėkmė arba nesėkmė gali lemti visų Magelano Debesies gyventojų likimą.
Tarpai tarp veiksmo užpildyti depresuojančiais Napoleono bei Eldino pamąstymais bei detaliais planetų peizažų apibūdinimais.
Mano vertinimas:
– knyga gal ir įdomi, bet jeigu nenorite susigadinti savo nuomonės apie trilogiją jos neskaitykite.