Knyga. Williams Dietz - Mak-Keido premija
Tai ketvirtoji Semo Mak-Keido ciklo knyga ir turbūt reikia sakyti: ačiū Dievui - paskutinė. Kiekviena sekanti ciklo knyga yra šiek tiek blogesnė už anksčiau buvusią ir jei ši serija būtų užsitęsusi, jai grėstų nusiristi iki neskaitomos.
Knyga prasideda slogiai, labai niūriu įvykiu. Piratai vadovaujami Mustafos Pongo užpuola Alisos planetą, žūsta daugybė vietinių gyventojų, o jų vaikai paimami į nelaisvę. Tarp vaikų, kuriuos piratai planuoja parduoti į vergija patenka ir Mak-Keido duktė Molė. Galvų medžiotojas prižada nenurimti, kol neturės piratų vado galvos.
Knyga priešingai nei ankstesnės turi dvi veiksmo linijas. Pirmojoje Mak-Keidas keliauja per visą galaktiką, kaip įpratai apsilanko įdomiuose, originaliuose pasauliuose. Antroje Molė stengiasi išgyventi ir pagerinti savo bei draugių gyvenimo vergijoje sąlygas, kaip jos tėvas ir motina jinai stengiasi būti tikra lyderė.
Vienas didelis trūkumas, kaip jau minėjau, labai niūri knygos pradžia. Skaityti apie vergų gyvenimą irgi nelabai linksma, nors jie tikrai galėtų gyventi ir dar blogiau, tai kas rašoma knygoje yra vandenukas.
Mak-Keido nuotykiai irgi iš dalies aprašyti paskubomis, nesilieja vientisai. Kuriam galui į knygą reikėjo įtraukti Megę ir Riką visiškai nesuprantu. Taip ir liko kabantis neuždarytas klausimas, nepabaigta istorija.
Mano vertinimas:
– tai prasčiausia ciklo knyga ir vis tiek geresnė nei daugelis fantastinių knygų.