Komiksai mano gyvenime
Gavau klausimą: kaip komiksų kūrimas pakeitė mano gyvenimą? Pirmoji reakcija buvo nepakeitė, bet vėliau pagalvojau, kad galbūt žmogus norėjo užduoti nevisai tokį klausimą. Galbūt jis norėjo paklausti: kaip tu tai padarai?
Komiksus kurti pradėjau 2006 metais (beveik 7 metai). Komiksai publikuojami 5 kartus per savaitę ir kol kas dar nėra praleista nei viena diena. Keletą mėnesių buvo publikuojama po 6 ar net 7 komiksus per savaitę. Šiuo metu iš viso publikuoti 1805 komiksai. Tiesa, turiu prisipažinti, jog nevisi komiksai yra mano. Aš mielai priimu fanart: piešinius bei scenarijus komiksams. Ir vis dėl to tie skaičiai įspūdingi ar ne? Kaip juos pasiekti?
Užrašai. Seniau visur su savimi nešiodavausi popierinę užrašų knygutę ir tušinuką. Tačiau užrašų knygutė turi mažiausiai vieną trūkumą. Mano raštas yra siaubingas, o jeigu pabandau rašyti autobuse, kai jis greitėja, stabdo arba skaičiuoja duobes... Na patys suprantate, kas gaunasi...
Žinot, įdomu tai, kad per tą laiką kol naudojausi užrašų knygute, autobuse nesutikau nei vieno kito žmogaus užsirašinėjančio savo mintis.
Aišku, šiais laikais visi įsitvėrę telefonus ir sunku pasakyti ką jie veikia, bet labai abejoju ar kas nors užsirašinėja savo idėjas, daugelis greičiausiai tik žaidžia arba susirašinėja su draugais.
Tai kad komiksai yra publikuojami penkis kartus per savaitę, visai nereiškia, jog jie yra kuriami penkis kartus per savaitę. Jeigu galiu, nusipiešiu į priekį. Jeigu turiu idėjų dviem komiksams, piešiu du, jeigu turiu idėjų trim – piešiu tris.
Laikas dirbti. Yra laikas ilsėtis, yra laikas dirbti. Aš galiu visą dieną stovėti ant galvos, skaityti delfi ar dar veikti ką nors, bet kai ateina laikas – sėdu ir piešiu. Galiu turėti idėją, galiu neturėti idėjos, tačiau laikas išmušė - vadinasi reikia piešti. Taškas. Ką nupiešti? Ką nors, bet ką, nesvarbu.
Esu sukūręs tikrai labai prastų komiksų, bet juos vis dar galiu išvardinti pasinaudodamas pirštais. Taip, galime sakyti, jog prasti komiksai sudaro viso labo 1%. Esu sukūręs tikrai nuostabių komiksų, jų maždaug 3-4 kartus daugiau nei blogų, visi likę yra vidutiniški. Kitaip sakant, paėmus atsitiktinį komiksą: jis keliems žmonėms patiks, keliems – nepatiks.
Taip, priverstinis komiksas nėra niekuo blogesnis už idėją užrašytą gatvėje. Aš galiu sąžiningai prisipažinti, jog nežinau, kuris komiksas patiks tautai, o kuris ne. Net priverstinai sukurtas komiksas gali iššauti.
O kaip kūrybiškumas? Šūdas tas kūrybiškumas. Jeigu tiesiog atsisėdęs galiu sukurti komiksą, kuris surenka +10, tai kam tas kūrybiškumas reikalingas?
O kaip įkvėpimas? O kaip nuotaika? O kaip oras?
Ar jūs valotės dantis? Ar jūs valotės dantis prieš miegą? Ar jūs valotės dantis iš ryto? Ar jūs valotės dantis po kiekvieno valgo? Ar jūs valotės dantis, kai sninga? Ar jūs valotės dantis, kai lyja?
Ar jums patinka valytis dantis? Ar dantų valymasis jums teikia malonumą? Galbūt kokiam vienam žmogui dantų valymasis teikia malonumą, tačiau daugelį toks klausimas glumina.
Jeigu dantų valymasis jums neteikia malonumo, tai kodėl tai darote?
Ar jūs klausote motyvacinių kalbų, ar skaitote motyvacines citatas prieš eidami valytis dantis? Ne. Ar jūs rašote tikslus ant lapelio? Ar vizualizuojate save po penkių metų valantį dantis? Ne. Tačiau tai yra dalykas, kurį darote kiekvieną dieną daugybę metų, nes... Taip reikia? Naudinga?
Tai kodėl kitiems dalykams, kurie jums naudingi, reikia įkvėpimo, motyvacijos?
Jeigu sutiktumėte žmogų, kuris niekada nevalė dantų, tai jam jūsų ritualai atrodytų tokie pat keisti, kaip jums mano komiksų kūrimas. Tačiau tame nėra nieko magiško ar ypatingo.
Visa paslaptis yra tame – sėdi ir darai. Darai tai ką privalai daryti ir viskas. Visa tai yra tik skaičių žaidimas. Daugiau komiksų nupieši – daugiau gerų komiksų sukuri. Ir tą galite daryti kiekvienas iš jūsų. Aišku, jums nebūtinai reikia piešti komiksus, kiekvienas žmogus turi savo idėjas, norus, fantazijas.
Taigi, aš žinau kokia „sėkmės“ „paslaptis“. Atrodo, jog esu protingas, ar ją taikau kitose srityse? Ne. Kodėl? Nežinau, galbūt aš nesu toks jau protingas.
Čia tenka grįžti prie įžangos, komiksai nepakeitė mano gyvenimo, kaip ir dantų valymasis nepakeitė jūsų gyvenimo. Tai tik veiksmas atliekamas tam tikrą kartų skaičių. Jis nėra geras ar blogas. Jis nėra joks. Jis nekelia emocijų ir dažniausiai apie jį tiesiog nesusimąstai. Tai atrodo natūralus dalykas, taip darei daugybę metų ir ruošiesi daryti toliau.
Aš nesu geresnis už jus ir todėl negaliu jums patarti ar motyvuoti. Jeigu kokiam nors dalykui reikia motyvacijos, pagalvokite apie dantų valymą.