Kvapas ir garsas
Visai nesenai eidamas per miestą užuodžiau kvapą, kuris nunešė mane į vaikystės prisiminimus ir tuomet man į galvą atėjo keista mintis: jeigu atidarytume lietuviško kaimo kvapų ir garsų muziejų turbūt nustebintume ne vieną užsienietį.
Kokius kvapus reikėtų demonstruoti?
Kaip jau galite nuspėti aš vaikystėje daug laiko praleidau kaime, todėl įvairūs kvapai sukelia įvairių įdomių prisiminimu. Tačiau tuo pačiu kirba įkyri mintis, jog net ir Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie nežinotų tų kvapų.
Pradėkim nuo malonių, man labai patinkančių kvapų.
Šviežių malkų kvapas. Iš tiesų tai net ne kvapas, bet visa kvapų gama, nes kiekvienas medis kvepia kitaip. Pavyzdžiui sakinga pušis kvepia aštriau nei tarkim beržas. Jeigu jau pradėjau, tai taip pat reiktų paminėti, jog spygliai ir žali kankorėžiai irgi turi savo kvapą.
Kalbant apie krūmus išskirtinį kvapą turi juodieji serbentai. Jei turite galimybę, nuskinkite žalią lapą ir jį sutrinkite.
Antras man patinkantis kvapas yra šviežiai nupjautos žolės. Mes dar nepadengėm visos Lietuvos asfaltu, todėl kiekvienas turi šansą nueiti į artimiausią parką ir galbūt pavyks pataikyti kaip tik tuo metu. Prie to paties galėčiau paminėti, jog samanos ir net gi šviežiai nuskinti grybai taip pat turi savo kvapą.
O dabar kvapas, kurį turėtų žinoti daugelis – tik pasibaigus vasariniai audriai, tuomet oras būna kitoks, prisotintas ozono.
Jeigu kalbame apie kaimą, tai be abejonės ne visi kvapai yra malonūs, pavyzdžiui, mėšlo kvapas. Mano nykštukinis pudelis, kažkodėl kiekvieną kartą atvažiavęs į kaimą pirmiausiai bėgdavo išsivolioti mėšle, o po to laimingas lakstydavo aplipęs šūdais. Ar suprantate kas atsitiko? Net jei kvapas riečia nosį, vis tiek prisiminimai yra malonūs.
Kiti kvapai iš mano vaikystės būtų: medinio namo sienos persisunkę drėgme, šviežiai iškeptos duonos tik ką ištrauktos iš pečiaus. Jūs galite maximoje nusipirkti šviežią duoną, jinai bus minkšta ir skani, bet niekada nenusipirksite tokio kvapo.
Norėčiau paminėti dar du kvapus ir tuo baigsiu. Alyvos – aštrus, stiprus kvapas, kurį užuodęs iš toli jau pradedi dairytis ieškodamas kaltininko. Liepa – labai subtilus, kurį galima užuosti tik palindus po pačiu medžiu.
Realiai kvapų yra labai daug: kiekviena gėlė, vaisus, daržovė turi savo, tačiau gyvendami mieste ir neišvykdami į kaimą daugelio jų niekada nepatirsite.
Ar yra kokie nors jums labiausiai patinkantys kvapai?
Kol jūs galvosite apie kvapus, aš norėčiau pakalbėti apie antrą dalį – garsus. Tiesa pasakius, noriu paminėti lygiai tris garsus, kuriuos taip pat aš sieju su kaimu.
Paukščių čirenimas pabudus. Tiesa pasakius, kad išgirsti paukščius ryte, nebūtina išvykti iš miesto, nors tikrai ne kiekvienas rajonas suteikia tokią prabangą. Galbūt gaidys prideda kokios nors magiškos detalės tiems, kas jo nėra girdėję, bet aš mieliau klausyčiau vieversių ar kikilių.
Antras garsas yra klausomas vakare – žiogų griežimas. Aišku, pievos dūzgia visą dieną, tačiau, kai ateina vakaro ramybė, ta melodija skamba kažkaip kitaip.
Ir paskutinis garsas – varlių koncertas tvenkinyje. Viena ar dvi varlės jums tikrai nepadarys įspūdžio, tačiau, kai susirenka visa gauja, tai kažkas magiško, hipnotizuojančio, galima klausyti valandų valandas ir nieko neveikti.
O kokie garsai jums patinka?