Gyvenimo dviratis
Nesenai žiūrėjau video, kuriame aiškino kodėl dviratis be vairuotojo gali gana ilgą atstumą nuvažiuoti tiesiai. Svarbiausia tame video išsakyta mintis: nėra vieno elemento, kuris tai nulemia, tą galimybę suteikia grupė faktorių. Kokia puiki metafora gyvenimui.
Daugelis žmonių ieško vienos auksinės taisyklės, formulės, vaisto, daikto, kuris padarys juos laimingais, tačiau gavę tai ko ieškojo, siekė jie nusivilia, nes nėra tokio vieno daikto.
Gyvenimo ratas sako, jog reikia net septinių dalykų. Septyni yra nuostabu. Kaip visi sutiks, kad Ferrari yra nuostabu, tačiau realybėje daugelis perka padėvėtą golfuką. Tai gal iš tiesų yra mažesnis skaičius dalykų, kad žmogus galėtų gyventi netokį tobulą gyvenimą kaip rato atveju? Aš manau, kad taip. Aš manau, kad žmogui reikia trijų dalykų: draugų, svajonės ir vilties.
Draugai arba bendruomenė. Žmogui labai svarbu pasijausti reikalingu, būti kažko dalimi. Ir tą galima išspręsti įvairiais būdais. Kai kurie bando tai išspręsti vestuvėmis: vieniems pavyksta, kitiems – ne. Tačiau tai tikrai ne vienintelis kelias.
Seniau vienas, turbūt pats populiariausias, sprendimas buvo eiti į bažnyčią. Žmonės kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią ne todėl, kad bijo dievo bausmės ar buvo labai nuodėmingi, o todėl kad eidami į bažnyčią jie jautėsi kažko didesnio dalimi – bendruomene. Tą galima padaryti ir dabar. Jeigu religija nėra jūsų arkliukas, galima savanoriauti.
Galiausiai tą galima išspręsti turint vieną ar kelis draugus, su kuriais galima pasikalbėti apie viską. Moterys to nesupras, bet vyrai draugus susiranda pagal veiklas. Pavyzdžiui yra krepšinio žaidimo draugai. Su jais žaidžiamas krepšinis, su jais kalbama apie krepšinį, tačiau nekalbama apie plaukimą ar futbolą, tam yra atitinkamai plaukimo arba futbolo draugai. Tačiau net ir vyrams reikia draugų su kuriais galėtų pakalbėti apie... Nenoriu sakyti emocijas, nes skambėtų labai emo, ne vyriškai... Bet vis tik reikia draugų su kuriais būtų galima pakalbėti apie svajones, planus, ambicijas, apie tuos ne fizinius, neapčiuopiamus dalykus.
Aišku, jeigu vieną rytą pabudai ir supratai, kad neturi nei vieno draugo, o taip gali atsitikti, tuomet tikrai nereikia bėgti į miesto centrą ir klausti kiekvieno sutikto: ar nori būti mano draugu? Realūs draugai yra auksas, bet tam, kad išgyventum tiks ir bronza. Taip, aš kalbu apie virtualius draugus.
Jeigu turite kažkokių pomėgių, hobių galite eiti į tai temai skirtus forumus, bendruomenių puslapius ir pradėti komentuoti. Jeigu turite mėgstamų blogerių, rašykite komentarus jiems. Jei nei vieno iš tų dalykų neturite, tuomet eikite į socialinius tinklus ir pradėkite komentuoti kitų įrašus. Galbūt vieną kartą įsivelsite į protingą diskusiją, po to antrą, trečią... O po ketvirtos diskusijos su tuo pačiu žmogumi, jau galite manyti, kad turite virtualų draugą. Aišku, tai dar ne pergalė, o tik pradžia ir kelias nelengvas, bet įmanomas.
Svajonė – tai ne tikslas. Kai žmonės pasiekia savo svajones, stovi ant kalno viršūnės dairydamiesi į visą pasaulį po kojų, jie klausia: ar tai viskas? Geriausia svajonė yra ta, kurios niekada nepasieksi, bet svajonė privalo būti teoriškai įgyvendinama.
Tapti NBA čempionu, daugeliui vyresnių nei dešimt metų žmonių yra bloga svajonė. Kodėl? Nes jinai neįgyvendinama. Jeigu esi vaikas, tau reikia pradėti lankyti krepšinio mokyklą, vėliau pradėti žaisti LKL, atstovauti rinktinei ir tikėtis, kad tave pastebės koks nors klubo agentas. Būti pastebėtu šansai stipriai padidėja, jeigu studijuoji kokiame nors Amerikos koledže ir atstovauji jo rinktinei. Tačiau jeigu tau dvidešimt ir didžiausias tavo pasiekimas laimėti kiemo krepšinio turnyrą...
Gyventi Marse yra gera svajonė daugeliui žmonių. Teoriškai mes jau dabar turime visas technologijas, kurių reikia, kad galėtume nuskristi ir gyventi raudonoje planetoje. Deja, kol kas jos yra labai griozdiškos ir labai brangios. Jei turtingiausi pasaulio žmonės sudėtų savo pinigines, o protingiausi žmonės suremtų savo smegenis, tai visą technologiją galėtume ir pagerinti, ir atpiginti per keletą metų.
Laimėti Oskarą už filmą yra gera svajonė. Yra vienas Oskaras skiriamas ne Holivudo kūrėjams. Taip, sukurti gerą filmą kainuoja milžiniškus pinigus. Taip, konkurencija labai didelė. Bet teoriškai tai yra įmanoma ir, jeigu tobulinsite savo įgūdžius, galite nustebinti visą pasaulį. Bent jau teoriškai.
Svetimu automobiliu galima nuvažiuoti į kitą miestą, tačiau svetimos svajonės niekur neveža. Turite surasti dalyką, kuris tinka būtent jums. Kaip tai padaryti?
Sąžiningas atsakymas: aš nežinau universalios formulės, kuri veikia 100%, bet galbūt kai kuriems iš jūsų padės mano patirtis.
Jums vertėtų atsigręžti į tai kas jums patinka. Pavyzdžiui man patinka skaityti knygas, tačiau nevisos knygos yra geros, todėl kartais skaitant apima toks jausmas: aš galėčiau geriau. Mano svajonė galėtų būti parašyti knygą.
Aišku, kas nors būtinai pagalvos: man patinka alus, kokia turėtų būti mano svajonė? Nežinau, galbūt tapti alkoholiku? Jeigu kalbant kiek rimčiau, tai yra daugybė variantų, pavyzdžiui, įsigyti bravorą, paragauti alaus iš kiekvienos valstybės, surinkti didžiausią kamštelių, butelių etikečių kolekciją... Kaip matote galimybių daug, tačiau geriausia svajone bus dalykas, kur jaučiate šiokį tokį nepasitenkinimą, trūkumą, kurį norėtumėte išspręsti.
Viltis – kai turi ko tikėtis iš ateities gyvenimas neatrodo toks sunkus. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės pasitraukia iš šito pasaulio savo noru yra tai, kad ateitis nežada nieko gero ar iš vis nieko nežada.
Kai kurie žmonės tikisi po mirties patekti į dangų. Kiti laukia Jėzaus prisikėlimo, treti – pasaulio pabaigos. Net jeigu jums atrodytų kvaila, kol tai nekenkia kitiems žmonės ir tikintįjį daro produktyviu visuomenės nariu nežlugdykit jo iliuzijų.
Aš siūlyčiau susikurti kiek mažesnius dalykus, kurių galite laukti. Tai galėtų būti paprasta kelionė į Indiją po metų ar dviejų, dalyvavimas jūsų mėgstamiausios grupės koncerte ar sporto varžybose. Tai galėtų būti ir kokio nors tikslo pasiekimas pavyzdžiui surinkti du šimtus degtukų (nesugalvojau nieko absurdiškesnio).
Viltim siūlau vadinti dalyką, kuriam įvykti yra 60% tikimybė, tačiau, kad jis įvyktų, reikia laukti metus ar daugiau. Tokiu atveju susikuri dalyką, kurio lauki ir, kai jis įvyksta, susikuri kitą. Turbūt nėra paslaptis, ko aš laukdavau, kai buvau moksleivis. To paties kaip ir visi moksleiviai.
Nežinau tai gerai ar blogai, bet mokykla labai gerai išdresiruoja būtent tokį gyvenimo būdą. Skirtumas tik tas kad visa struktūra yra sukurta taip, kad tą laukimo tašką sukuria automatiškai, o pabaigus mokyklą, reikia pačiam dirbtinai susikurti tą laukimo tašką.
Mokykloje žinojau, kad mano tikslas pabaigti dvylika klasių, principe aš nelabai daug galėjau įtakoti, man tiesiog reikėjo pralaukti, prastumti tuos metus ir stoti į universitetą. Universitete vėl tas pats tik nuosprendis gerokai trumpesnis – keturi metai. Kadangi nežinojau ką noriu veikti su savo gyvenimu stojau į magistrą ir prastūmiau dar du metu.
Sunkiausias gyvenimo etapas buvo tuomet, kai pabaigiau universitetą. Aš neturėjau nieko. Aš neturėjau ko laukti ar tikėtis iš ateities. Jaučiausi lyg būčiau patekęs į labai tankų rūką, kur net savo iš tiesos rankos negali matyti.
Aš neturėjau jokios svajonės, kurios galėčiau siekti. Aš nežinojau ką daryti. Aš tik žinojau, kad esu nepatenkintas tuo kur esu, tačiau nežinojau kaip tai pakeisti.
Kaip aš suradau savo kelią?
Atsakymas – aš jo neradau. Laikas tiesiog išmokė sukąsti dantis ir kentėti.
Aš norėčiau pasakyti: jeigu įvykdysite šituos dešimt žingsnių, tai būsite tiek daug pasiekę ir tokie laimingi kaip aš. Bet aš nežinau tų žingsnių. Aš niekam nerekomenduočiau sekti mano pėdomis. Jūsų gyvenimas turėtų būti (ir daugeliu atveju yra) geresnis nei mano, bet, jei jis yra blogesnis, tuomet pasikelkite bent jau iki mano lygio.
Šitie trys dalykai nepadarys jūsų gyvenimo stebuklingo ar laimingo. Tačiau padarys pakenčiamu su trumpomis saulėtomis akimirkomis. Kai nebereikės svarstyti apie gyvenimo prasme ar beprasmybę, kai turėsit dėl ko gyventi ir laukti ateityje, galėsit pradėti galvoti apie kitus trūkstamus dalykus, o gal net gi kaip pasidaryti ratą su septyniais stipinais. Ko aš jums linkiu.
O jei aš atrasiu formulę į laimingą, sėkmingą gyvenimą pažadu pasidalinti ateityje ir atskleisti visus reikalingus komponentus.