Nori ką nors gauti, pirmiausiai turi duoti
Per savaitgalį išleidau 30 litų atvirutėms ir taip privertė mane susimąstyti apie mano brangųjį hobį. Kita vertus gal tas hobis ne toks jau ir brangus? O jeigu apverstume dar kartą, tai jeigu hobis duotų pelną, mes jį vadintume ne hobiu, o verslu.
Diskusijas palikime kitam kartui, o dabar norėjau pakalbėti, apie tai kur nuvedė mano minčių keliai ir klystkeliai.
Nori ką nors gauti, pirmiausiai turi duoti Ir geriausiai tą dalyką iliustruoja postcrossing. Norėdamas, kad tau kas nors atsiųstų atvirutę pirmiausiai turi nusiųsti pats ir tik tuomet tu būsi įtraukas į eilę laukiančiųjų. Viskas paprasta kaip du kart du. Tačiau ar tai tik postcrossing? Tikrai ne, tuo pačiu principu paremtas visas gyvenimas.
Jeigu pažvelgtume į mokyklą, tai norėdamas gauti gerą pažymi pirmiausiai turi padaryti namų darbą.
Jeigu universitete nori gauti diplomą pirmiausiai turi parašyti gerą diplominį darbą.
Jeigu parduotuvėje nori gauti kokį nors daiktą pirmiausiai turi pateikti pinigus ir tik po to tas daiktas taps tavo.
Jeigu nori gauti pinigus, pirmiausiai turi padaryti kokį nors darbą.
Tas pats principas galioja viskam, ne tik materialiems daiktams. Jeigu nori su kažkuo susipažinti, pirmiausiai turi padovanoti savo šypseną. Su prarūgėliais niekas bendrauti nemėgsta.
Jeigu nori turėti gražias draugystes, turi pirmiausiai tam paskirti savo laiką.
Jeigu nori su kažkuo maloniai pabendrauti, pirmiausiai turi pats būti malonus ir tą savo vidinę šilumą perduoti kitiems žmonėms.
Ar visada būna taip? Ar negali būti atvirkščiai: pirmiau gauni paskui atiduodi?
Ne. Net imant paskolą, pirmiausia turi duoti garbės žodį (labai dažnai įvairiomis raštinėmis priemonėmis su daug antspaudų ), kad tą paskolą vėliau tu gražinsi.
Pirmiausia turi duoti ir tik po to gausi.
Ir vis dėl to?
Na gerai, yra tokių žmonių, kurie bando tik imti ir pamiršta duoti atgal, tačiau kas su jais atsitinka? Kiek tarp jūsų pažystamų yra žmonių, kurie tik ima ir nenori duoti atgal? Aš tikrai tokių pažinojau. Galim paimti eilinį pavyzdį iš universiteto. Kai vienas studžius neišsprendžia namų darbų, jis pasirengęs sulysti tau į ten kur saulė niekuomet nepateka, be muilo, kad tik tu jam paaiškintum kaip padaryti. Tačiau kai reikia pagalbos tau, staiga pas jį atsiranda milijonai kitų svarbių reikalų. Kaip manote kiek kartų aš jam padėjau? Taip, net gi visą vieną. Kaip manote kiek jis turėjo draugų? Hm... Tokie žmonės, kurie nieko neduoda atgal labai greitai išnyksta iš akiračio. Mums jų nereikia, nes jie nieko neteikia.
Šis pasaulis taip jau sutvarkytas, kad negali kaip Robinzonas persikelti į negyvenamą salą, kad būtum vienas. Kiekvienas iš mūsų yra priverstas bendrauti ir bendradarbiauti, mums reikia įvairių dalykų. O jeigu nieko neduosim kitiems, greitai kiti irgi nieko nenorės duoti mums...
Paprasta, bet kartu ir sudėtinga: duoti, dalintis, dovanoti, teikti, aukoti, padėti...