Gyvenime aš mazai rizikuoju :) Kruopščiai iš anksto pasiruošiu netikėtumams. Žaidimuose rizikuoju daug :) Ką tai rodo? Ką duoda žaidimai, kuriuose esantys pasiekimai yra netikri? Ogi emocijas, jausmus duoda. Tarkim, žaidžiu kokį NBA Live 2007. Tikras krepšinis? Ne. Ar kažką daugiau išmokstu apie krepšinį? Ne. Aš sportuoju? Ne. Mano jausmai ir džiaugsmas laimėjus tikras? TAIP! Aš neapsimetu, jog džiaugiuosi, kai pavyksta įveikti kompiuterinį priešininką. Aš iš tikro džiaugiuosi. Aš neapsimetu, jog esu supykęs, kai pralaimiu. Aš ištikro esu supykęs (fak, kompas mane įveikė). Čia glūdi komp. žaidimų esmė ir patrauklumo paslaptis. Ar geriau, vis dėl to, yra žaisti su žmonėmis akis į akį? Aišku geriau. Bet neturiu tiek krepšiniu besidominčių draugų, kad galėtume žaisti krepšinio aikštelėje. Vieniems šeima, kitiems darbais, treti namus įsirenginėja. Nuo studijų laikų daug metų kamuolio rankose nelaikiau. Tiesą sakant, ir ant kompo krepšinį esu labai seniai žaidęs. Gal prieš kokius du metus. Nebegrįšiu prie šito daugiau.

"Pabėgimas iš relybes" hm,vis geriau nei nieko. Taip , relemia gyvenime trūksta labai daug ko, ir mes nenorime/tyngime/nesugebame tai gauti ir renkamės lengviausia kelią. Del herojaus vardo keitimo ,manau, tai nieko nepakeis ,darysi viską panašiai iki kitų klaidų, bet visi norėtume viską pradėti iš pradžių.Tikrai norėčiau turėti dar vieną givybę galėčiau daryti tai ko su viena negaliu.Iš naujo gimti? Ne , man patinka kaip dabar gyvenu, ner ko gailėtis(beveik). "Virtualūs draugai niekada neatstos tikrų" ,gal bet vis geriau nei nieko :) .Pats tokių neturi? Taip, mūsų fantazija pasiglemžė wow, l2 ,cs ,tv... Taip, visi geimeriai degs pragare.