Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu
Niekada nebuvau Algimanto fanas ir šita knyga nepaskatino juo tapti.
Kai paimu šitą knygą į rankas, tai įsivaizduoju, jog senukas tokiu flegmatišku balsu man viską pasakoja.
Ši knyga tarsi lietuviška Namie versija.
Pirmiausiai pakalbėkim apie blogus dalykus.
Knygos Namie bibliografiją sudaro daugiau nei 20 puslapių, šios knygos - vienas puslapis, kuriame tiesiog išvardinti laikraščių pavadinimai. Keista, kad tarp jų neradau „Komjaunimo tiesos“...
Apskritai Čekuoliui nereikia remtis kitais šaltiniais, nes viską ką jis sako yra faktas, jis pats yra bet kokios informacijos pirminis šaltinis.
Algimantas aptaria koks gyvenimas buvo prieš tūkstantį metų, papasakoja kur Žemėje yra vietos atitinkančios biblinį Rojų bei Pragarą, paneigia globalinį atšilimą, aptaria artimiausią ateitį ir tai tik pirmas knygos skyrius! Bet kuris kitas autorius iš to būtų parašęs penkias knygas. Viename knygos skyriuje faktų daugiau enciklopedijoje, o tų skyrių, beje, yra septyni. Kai knygoje tiek daug faktų ir tiek mažai vandenuko, skaityti labai sunku, po kiekvienos dalies smegenys ištinsta ir pradeda spausti kaukolę. Šios knygos neįmanoma perskaityti vienu prisėdimu.
Labai keista, kai Čekuolis iš karto paneigia bet kokį Rojaus dieviškumą ir tuo pačiu tvirtina, jog tikėti į Dievą reikia. Arba bent jau man susidarė toks įspūdis.
Knyga išleista 2009 metais ir kai kurie skyriai jau yra pasenę. Pavyzdžiui skyrius apie CŽV ateitį, ta ateitis yra 2015 metai, praktiškai ranka pasiekiami. Arba skyrius apie JAV prezidentą Obamą.
Tai, kad knyga yra lietuviška turi privalumų. Čekuolis stengiasi papasakoti kaip pasauliniai įvykiai įtakojo ir mūsų mažos tautos – lietuvių gyvenimą. Skyrių „Kaip kovojo Suomija ir kaip – Lietuva“ manyčiau privalo perskaityti visi. Tai tokia patriotiškumo dozė, kad praktiškai sugraudino mane.
Mano vertinimas:
– nors išsakiau daug kritikos, vis tik knygą perskaityti verta.