Tai manai, kad esi unikalus?

Arūnai, vargu ar rasčiau žmogų su identišku tau CV internete ir manau, jog ieškoti tikrai neverta.

Tarkim, kad 2007 metais tu buvai Italijoje. Ar šis įvykis tikrai reikšmingas? Trumpalaike prasme: mėnesio, metų laikotarpyje - taip. Ilgalaike prasme: 10,20 metų - ne. Jeigu bandytum paskaičiuoti statistinius kiekvieno įvyko koeficientus šio įvykio reikšmė tavo gyvenimui būtų beveik lygi nuliui. Čia tik mano spėjimas, galbūt aš klystu, galbūt to įvykio metu su susipažinai su savo būsima žmona ir tuomet jis tau yra labai reikšmingas.

Tarkim tu penktoje klasėje laimi Lietuvos matematikos olimpiadą, ar tai reiškia, kad baigęs universitetą stosi į Taikomosios Matematikos fakultetą? Ne, tai nereiškia nieko.
Ar tai reiškia, jog tu būsi geresnis studentas, nei žmogus užėmęs antrą vietą? Ne, tai net gi nereiškia, jog būsi geresnis studentas už žmogų, kuris nedalyvavo olimpiadoje.

Tarkim Petriukas laimi visas matematikos olimpiadas nuo 5 iki 12 klasės. Tokių žmonių dėl savaime suprantamų priežasčių nėra daug. Ir Petriukas yra išskirtinis, bet Petriukas ne tu. Tu nesi išskirtinis ar unikalus.

Tarkim vienas žmogus baigia universitetą ir veda, kitas žmogus veda ir tik tuomet baigia universitetą. Ar eiliškumas svarbu? Trumpalaike prasme - taip. Ilgalaikę svarbu, jog buvo abu įvykiai, tačiau eiliškumas nėra labai svarbus.

Dar pabandysiu pateikti metaforą.
Įsivaizduok šuo paplaukioja ežere, išlipą į krantą ir stipriai nusipurto. Šuns nusipurtimas nėra toks efektyvus kaip fenas, todėl jis vis tiek lieka šlapias. Bet šunį šlapiu daro ne visas ežeras, ne vanduo, kuris prilipo plaukiojimo metu, bet tik tie lašai (vandens molekulės), kurie liko po nusipurtimo. Tas pats ir su žmogumi. Ne visi gyvenimo įvykiai tampa "patirtimi", o tik kai kurie, todėl daugelis žmonių ir nėra unikalūs.

Apibendrinimai turi vieną tokią problemą - jie pameta visas svarbiąsias detales, palikdami tik pliką karkasą.

Jei aš išskyriau kai kuriuos dalykus į "Pasiekimų" skyrelį, matyt jie buvo pakankamai svarbūs. O tu labai pataikai išsirinkti netinkamus tavo argumentams pavyzdžius :) Tu apibendrini "buvai Italijoje" ir pameti detales, kurios yra svarbesnės už patį geografinį faktą. Ten aš dalyvavau "Economix Workshop" renginyje, į kurį po konkurso pateko tik nedidelis skaičius studentų iš viso pasaulio. Tai buvo mano pirma pažintis su moderniomis užsienio švietimo įstaigomis, paskatinusi mane imtis mokymų veiklos, kurią aktyviai vystau iki šiol. Aišku, ne tas vienintelis įvykis nulėmė, kad aš nuėjau tuo ar kitu keliu, bet gerokai prie to prisidėjo.

Matematikos olimpiados laimėjimą tu vėlgi suvedi į apibendrinimus "studijuos matematiką", "bus geresnis studentas", "nereiškia nieko". Kaip ne vienos olimpiados laimėtojas galiu pasakyti, kad tokie dalykai LABAI motyvuoja, kelia savivertę ir tikėjimą, kad gali kažką pasiekti. Ne studijose, moksle čia esmė, o patirtyje. Atsiranda toks mažutis tikėjimas "aš galiu pasiekti tai, ką užsibrėžiu", kuris gali išlįsti visai netikėtose situacijose. Vėl iš asmeniškos patirties galiu pasakyti, kad laimėti antrą vietą yra visiškai kitokia patiris, negu laimėti pirmąją, kaip ir patekti tarp prizininkų to nesitikint, arba nepatekti, kai esi tikras, kad laimėsi. Ir t.t.

Kiekvienas pakartotinas laimėjimas atneša mažiau patirties, todėl tavo hipotetinio Petriuko patirtis, mano nuomone yra mažiau vertinga nei hipotetinio Jonuko, kuriam yra tekę ir laimėti, ir pralaimėti. Bet tavo sąraše Jonukas bus mažiau unikalus. P.S. Daugokai darai prielaidų apie mane, pažinodamas tik iš skurdaus tinklaraščio. Net ir tavo Petriuko standartais būčiau pakankamai unikalus :)

Dėl ketvirto pavyzdžio - vėl užkliūni už apibendrinimų, kai svarbu yra detalės. "Vedė", "baigė universitetą" - tik klišės, karkasas. Galbūt vedusiam buvo sunkiau susikaupti mokslams, teko rūpintis šeima ir baigimas buvo "vos vos", nors prieš tai buvo geras studentas. O gal kaip tik antra pusė suėmė į nagą ir privertė gerai parašyti baigiamąjį darbą, stoti į doktorantūrą... Variantų N ir visi jie duoda kitokią patirtį. Tavo pavyzdyje nors jie abu bus vedę ir baigę universitetą, jų patirtis garantuotai bus kitokia. Vienas bus išmokęs "multitaskinti" tarp šeimos ir mokslų, kitas neturės net supratimo apie tokį dalyką.

O dabar pratęskim tavo metaforą. Jei aš į ežerą įmesiu du šunis ir jie išlipę pasipurtys, tu matysi du šlapius šunis. Vienodus, neunikalius. Nors vienas iš jų bus senbernaras, kitas - jorkšyro terjeras. Nors vienas išsipurtė kaip reikiant, o kitas tik pakrutino uodegą. Nors vienas prikėlė nuo dugno dumblo ir dabar yra visas murzinas, o kitas tik paplaukiojojo paviršiumi. Bet tu matai du šlapius šunis ir tiek. Vienodus, tokius kaip visi šlapi šunys.

"Tu" naudoju kaip kreipinį į kiekvieną skaitytoją, kuris išdrįs perskaityti visus komentarus nuo pradžios.

Arūnai, jeigu teisingai supratau, tai tu sutinki su teiginiu, jog vienas atskirai paimtas įvykis iš tavo biografijos Italijoje nėra labai reikšmingas, tam kad taptum tuo kuo esi reikalinga panašių įvykių sekusių vėliau/anksčiau grupė.
Aš noriu pasakyti, jog daug svarbiau yra tai kas tu esi šiandien, nei tavo nueitas unikalus kelias, kurio dėka tu tapai tuo kuo tapai.

Pavyzdžiu su Petriuku aš norėjau pabrėžti, jog pakartotiniai pasiekimai vienoje srityje rodo žmogaus talentą ir Gauso kreivėje (žiūrėti Karvės komentarą) Petriukas labai nutolsta savo talento dėka nuo statistinio neunikalaus žmogaus.

Truputi sėkmių, truputį nesėkmių patiriam mes visi. Ir nesėkmės dažnai atsitinka ten kur mažiausiai tikiesi. Bet tai nedaro mūsų unikaliais. Kaip tik priešingai, kadangi mes turim visą tą kratinį skirtingų patirčių tai mus daro neunikaliais panašesniais vienas į kitą.
Šita vieta gali skambėti prieštaringai.
Pabandykim paimti supaprastintą pavyzdį su šešiomis monetomis, jos turi dvi puses: skaičių ir herbą. Petriukas yra tas žmogus, kuris turi šešis herbus. Tarkim tu esi žmogus, kuris turi keturis herbus ir du skaičius. Rasti žmonių su tokia pačia kombinacija kaip tavo tikimybė pakankamai didelė, jeigu žmonių skaičius didesnis už šešis.
Su šituo pavyzdžiu galima nesutikti tik tuo atveju, jeigu gyvenimiškų patirčių skaičius yra didesnis arba lygus gyvenančių žmonių skaičiui. Tuo aš netikiu. Unikalių patirčių skaičius yra labai ribota aibė.

Paimkim pavyzdį. Kęstas vedė studijuodamas, todėl turėjo derinti šeimą ir mokslus, ko pasėkoje išmoko multitaskingo.
Antanas buvo iš neturtingos šeimos, todėl studijuodamas visą laiką turėjo dirbti, todėl vėl gi išmoko multitaskingo.
Pasekmės, turim du žmones, kurie nuėjo skirtingus gyvenimo kelius, bet rezultate abu išmoko multitastikingo. Tai ar tie žmonės tikrai jau tokie skirtingi?

Kas verčia žmogų manyti, kad jis yra unikalus? Emocija.
Tavo komentare daug emocijos. Pralaimėjimas yra tiesiog pilkas faktas. Pralaimėjimas, kai tikėjaisi laimėti, yra emocija. Tačiau emocija žmogų užpuola tik tą akimirką, dieną. Po dešimties metų lieka tik faktas, kad Petriukas geriau mokėjo matematiką nei tu.
Taigi, sugebėjimas atskirti emocijas nuo įvykio, leidžia apibendrinti.

Kalbant apie šunis, jie yra skirtingi ta prasme, jog vienas iš jų suvalgo dviem kilogramais daugiau mėsos nei kitas. Tačiau tavo metafora pradeda tempti ant rasizmo.
O kita prasme tai du šlapi šunys, gerai tarkim vienas iš jų dar ir murzinas. Bet jeigu įmesim dešimt, ar, velniai nematė, šimtą šunų, ką mes turėsim? 40 murzinų šunų ir 60 šlapių šunų? Skaičiai esmės nekeičia, galiausiai prieinam prie dviejų skirtingų patirčių: murzinas arba šlapias. Šuns veislė šiuo atveju mums neturi reikšmės, nes veislė yra tik emocija. Aišku, visai kita kalba būtų, jeigu šunį reiktų šerti ar vesti į kirpyklą, tuomet veislė yra objektyvus veiksnys.

Galėčiau sutikti, kad neįmanoma įvertinti vieno įvykio reikšmės atskirai, nuo kitų įvykių. Teslos atradimų kintamos el. srovės srityje negalima įvertinti neatsižvelgiant į tai, kokią įtaką tai padarė tolesnei mokslo ir technikos pažangai. Į tai neatsižvelgiant - tai tiesiog vienas iš tūkstančių to meto patentų. Bet realiai jo reikšmė gerokai didesnė. Mano dabartinė būsena yra tik daugybės ankstesnių patirčių rezultatas, pasekmė. Ir bet kas, kas man nutiks ateityje bus ne tik dabartinės būsenos, bet ir ankstesnių patirčių rezultatas. Tie dalykai yra tiesiog neatsiejami.

Tu remiesi prielaida, kad žmones vieną nuo kito skiria tik talentas (įgimta savybė), bet ne patirtis (išskyrus labai ribotą "unikalių" patirčių aibę). Va čia mūsų nuomonės iš esmės ir išsiskiria, nes aš esu įsitikinęs kad būtent VISŲ patirčių SUMA atskiria vieną žmogų nuo kito.

Žmogus dažniausiai veikia remdamasis emocijomis (nors norėtų galvoti priešingai). Emocijos motyvuoja, verčia veikti, todėl jos yra svarbesnės už "pliką faktą". Pralaimėjimo sukelta emocija skatina pasitempti kitais metais arba mesti tą užsiėmimą ir imtis kito.

Tu labai mėgsti supaprastintus modelius. Viską supaprastinti iki mažiausių įmanomų variantų. Tada labai smagu - viskas paprasta ir aišku. Tik maža problemytė - su kiekvienu supaprastinimu modelis vis labiau tolsta nuo realybės ir rezultatai tampa nepatikimi. Pavyzdyje apie Kęstą ir Antaną darai prielaidą, kad savo situacijose jie įgijo tik VIENĄ patirtį, nors iš tiesų jie įgijo vieną BENDRĄ patirtį ir velnias žino kiek skirtingų. Antanas išmoko vertinti uždirbtus pinigus, ko nebūtinai išmoko Kęstas. Tuo tarpu Kęstas galbūt išmoko vertinti laiką, praleistą su šeima, apie ką Antanas nieko nenutuokia. Ir taip toliau. Bet supaprastintas modelis tą praleidžia.

Nelabai suprantu kur tu mano metaforoj užuodei rasizmą, bet tiek to. Aš norėjau pasakyti, kad kiekvienos situacijos rezultatas priklauso nuo to, kokią patirtį žmogus atsineša iš anksčiau, kaip į ją reaguoja, ir ką išsineša kaip patirtį po to. Prieš-per-po. Apibendrintai turėsim 100 iš balos ištrauktų šunų, bet jei žiūrėsim į juos ne pro butelio dugną (nesugalvojau labiau vaizdą iškreipiančio daikto), matysim, kad vienas iš jų dar varva, nes jo kailis storas, kitas jau baigia išdžiūti saulėje, trečio kailis - pilnas šakaliukų iš nendryno, o ketvirtas dantyse nešasi kažkokį pagalį.

Atsimenate, minėjau patirtį, kaip unikalumo požymį?

Radau mindgasmic puslapyje tokią citatą: "Autentiška patirtis pasakys daugiau, nei tūkstančiai žodžių, kurie yra ne kas kita, bet kažkieno pakartotos mintys. Esame tai, ką patiriame."

Visi esame unikalus ir taskas. Is medicinos puses, genai skirtingi visu.

cha.as unikali

Labai patiko. Ačiū.

1 | 2 |

Brukštelk žinutę