Televizijos pulsas

Nesenai publikavau tekstą apie dalykus, kurie pasikeitė per mano gyvenimą. Tai mane privertė susimąstyti apie televiziją ir televizorių.

Šiuolaikiniai vaikai gimsta su planšete rankose. Jie žiūri Netflix bei Youtube ir, kai nuvažiuoja pas senelius, nesupranta: kas yra reklama? Kodėl reikia žiūrėti neįdomias laidas ir negalima prasukti į priekį prie įdomių momentų? Tai neišvengiamai reiškia, kad naujai kartai augant televizija turės keistis ir prisitaikyti prie naujų vartotojų. Pakalbėkime apie tai.

Yra du susiję bet atskiri dalykai apie kuriuos aš noriu pakabėti: televizija ir televizorius.

Televizija. Prieš septynis metus parašiau tekstą: televizija mirė. Tai yra labai geras tekstas ir primygtinai rekomenduoju jį perskaityti. Kas atsitiko nuo to momento?

Lietuvoje atsitiko vienas labai geras dalykas: mes galime legaliai žiūrėti Netflix. Deja, daugiau progreso Lietuvoje neįvyko. Kita vertus JAV atsirado visa galybė naujų transliacijos paslaugų: Apple TV+ (2019), Disney+ (2019), HBO Max (2020), Peacock (2020), Discovery+ (2021). Jeigu skaičiuoti viso pasaulio transliacijos paslaugų įmones, kurios turi daugiau nei milijoną žiūrovų iš viso gausis 35 kanalai! Man sunku patikėti, kad visi tie kanalai išgyvens, bet pagyvensim pamatysim. Kita vertus tiek daug transliacijos paslaugų reiškia tradicinės televizijos pabaigos pradžią.

Mano asmeniniame gyvenime taip pat įvyko įdomus pokytis susijęs su televizija. Aš gimiau ir užaugau su tekstu ir labai nemėgau video. Vis dėl to Youtube sugebėjo surasti kelią į mano širdį. Dabar aš žiūriu žinias per Youtube, o ne per televiziją. Tiesa, aš žiūriu užsienietiškas, o ne lietuviškas žinias ir man jos labai patinka. Kodėl? Vietoj to, kad žiūrėčiau pusę ar valandos trukmės laidą su reklamos, kriminalais ir kitais dalykais, kurie man neįdomūs, aš žiūriu 3-5 minučių video klipus temomis, kurios man įdomios. Kitaip sakant vietoj valandos aš galiu pažiūrėti penkiolika minučių ir žinoti viską ką norėjau žinoti. Fantastika ar ne? Kodėl anksčiau taip nedariau? Kodėl kiti žmonės taip nedaro?

Rašydamas ankstesnį tekstą aš vengiau labai konkrečių prognozių ir sakiau, kad televizija išnyks po šimto metų. Šiandien norėčiau pasižarstyti šiek tiek artimesnėmis datomis.

Prieš ką nors prognozuodamas norėčiau pasakyti du teiginius, kurie yra apibendrinti, tačiau daugiau ar mažiau yra tiesa.

Pirmasis teiginys. Šiuolaikiniai vaikai, kurie jau gali augti su Netflix vietoj televizijos, pradės uždirbti pinigus maždaug po dešimties metų (žiūrint optimistiškai). Vadinasi artimiausius dešimt metų jų nuomonė nėra labai svarbi.

Antrasis teiginys. Žmonės kam per šešiasdešimt žiūri ir žiūrės televiziją. Tai susiję su kompiuteriniu raštingumu. Aš neabejoju, kad yra vyresnių nei šešiasdešimt metų žmonių, kurie išmano kompiuterius geriau nei aš. Taip pat yra jaunesnių žmonių nei aš, kurie nemoka įsijungti kompiuterio, bet bendrai paėmus manau galime brėžti ribą ties šešiasdešimt.

Kompiuterinis raštingumas čia svarbus todėl, kad jeigu tu nemoki apsipirkti internetu, tai tu nemokėsi ir užsisakyti Netflix. Greičiausiai ne tik kad nemokėsi, bet ir nežinosi kas tai yra.

Remiantis šiais dviem teiginiais aš darysiu sekančius spėjimus. Artimiausi dešimt metų, bus tokie pat geri televizijai kaip ir praėję penki metai. Praėjus dešimt metų žiūrovų skaičius ims mažėti. Jūs turbūt norėsite paklausti kodėl? Naujai užaugę žmonės bus linkę rinktis Netflix ar kitą alternatyvą, jeigu jinai atsiras. Senieji TV žiūrovai pasitrauks nuo ekranų (ta prasme mirs). Kitaip sakant iki šiol televizija gerai gyveno, nes buvo atsinaujinantis žiūrovų ciklas, vieniems pasitraukus, jų vietą užimdavo kiti, tačiau mes artėjame prie to momento, kai atsinaujinimo ciklas ims strigti.

Aš asmeniškai nematau prasmės žiūrėti filmo per televizija, nes jis turi labai daug trūkumų. Pirmiausiai laikas – televizija nustato filmo transliacijos laiką, ne tu. Antra – reklamos, reklamos filmo laiką išpučią bent jau 30%, jei nedaugiau. Trečia – naujumas, lietuviškos televizijos turi labai nedaug šviežios produkcijos ir labai daug dešimties ar panašaus amžiaus filmų bei serialų. Tai kad filmai šiek tiek senesni, nereiškia, kad jie yra blogi, bet aš noriu žiūrėti tuos pačius dalykus, tuomet, kai juos žiūri visas pasaulis, o ne po dešimt metų. Ketvirta - kalba. Jeigu filmo originalo kalba yra anglų, aš visuomet mieliau žiūrėsiu originalo kalba su įdomiais akcentais, nei lietuvių kalba, kai viskas įgarsinta vienu balsu. Tai pasakius yra labai įdomių filmų/serialų kalbomis, kurių aš nemoku, taigi, šitas punktas yra toks…

Mes jau žinome kur norime žiūrėti filmus – Netflix. Ir Netflix turi didžiulią filmų bei serialų kolekciją, tačiau Netflix nedaro vieno dalyko – nerodo tiesioginių transliacijų. Kam reikalingos tiesioginės transliacijos? Visiems sporto renginiams, bei kai kuriems pramogų renginiams kaip pavyzdžiui Eurovizija. Jūs turbūt žinote, kad transliacijas siūlo Youtube, Facebook live, Twitch ir turbūt dar yra servisų, kurių aš nežinau. Tačiau visi trys mano paminėti servisai yra orientuoti į influencerius, jie nėra skirti televizijoms. Jeigu nori, televizijos gali jais naudotis ir kai kurie įvykiai yra transliuojami pasinaudojant viena iš mano minėtų platformų, pavyzdžiui raketų paleidimai, bet aš matau vietą atsirasti specializuotai platformai, kuri būtų skirta būtent sporto transliacijoms.

Tokios platformos tikrai nesukurs du studentai garaže, nes norint transliuoti sporto renginį reikia daug kamerų, reikia operatorių, reikia komentatorių. Televizijos turi reikiamą įrangą, todėl jos yra puikioje pozicijoje įkurti būtent tokią platformą. Jeigu viena televizija sukurtų tokią platformą, kodėl kitos turėtų prie jos prisijungti? Atsakymas dėl pinigų. Nei Youtube, nei kitos transliacijų platformos nesiūlo televizijos uždirbti. Tai koks verslo modelis tokios platformos turėtų būti? Spotify.

Spotify nekuria dainų, tačiau Spotify turi didžiausią dainų kolekciją pasaulyje (o gal didžiausią turi Youtube?). Kaip tai atsitiko? Spotify surenka narystės mokestį iš paprastų žmonių ir moka tam tikrą sumą dainininkui už kiekvieną jo dainos perklausą. Būtent tokį verslo modelį aš įsivaizduoju transliacijos platformai. Kiekvienas žmogus sumoka tam tikrą mėnesinį mokestį, kuris gali skirtis nuo pasirinktų sporto šakų ar net šalių. Transliacijos platforma padalina surinktą mokestį tarp transliacijų, kurias žmogus žiūrėjo. Ne gana to, patys transliuotojai galės rodyti savo reklamas savo transliacijų metu. Aš nemanau, kad kas nors supyks dėl reklamų per krepšinio varžybas, ten vis tiek būna daug pertraukėlių. Kita vertus man sunku įsivaizduoti auto sporto transliaciją su reklamomis.

Įsivaizduokite svetainę kaip Netflix, tik vietoj filmų galite stebėti sporto transliacijas iš viso pasaulio realiu laiku. Ar to reikia? Aš manau, kad reikia. O jūs?

Televizorius. Aš ilgą laiką galvojau, kad toks daiktas kaip televizorius išnyks ir jį pakeis projektorius. Ir nors projektoriai kaip ir visos technologijos tobulėjo, tačiau jie taip ir neprisivijo televizorių jau nekalbant apie aplenkimą. Kodėl aš maniau, kad projektoriai pakeis televizorius? Atsakymas – dydis. Iš principo projektorius užima batų dėžės dydį. Jeigu norite galite rasti knygos dydžio projektorių, kitaip sakant, dydžiu su televizoriumi nepalyginti. Kai nenori žiūrėti, projektorių gali paslėpti ir jis nedarko tavo interjero. Kaip ir atrodo logiška? Bet kaip minėjau kokybės prasme televizoriai visuomet buvo vienu žingsniu priekyje. Ir turbūt ne vienu, o visu šimtu.

Kita vertus televizoriai nuo mano vaikystės patobulėjo milžiniškai. Seniau televizoriai į plotį buvo didesni nei į ilgį. Dabar televizoriaus plotis vos keli centimetrai, tačiau įstrižainė gali būti beveik sienos dydžio. Juodas televizoriaus blynas kabantis ant sienos nėra taip gražu kaip paveikslas su zebru, bet, manau, jog daugelis priprato ir net gi tikisi pamatyti tokią interjero detalę.

Tai, kad aš sakau, jog išnyks televizija, nereiškia, kad išnyks televizorius. Aišku apibrėžti skirtumą tarp monitoriaus ir televizoriaus darosi sunku, bet jums darbui tikrai nereikia 54 colių monitoriaus (nebent jūs architektas) ir jūs tikrai nenorite žiūrėti filmų per 13 colių televizorių. Kitaip sakant pagrindinis skirtumas bus dydis.

Ar jums teko naudotis išmaniuoju televizoriumi? Jau dabar galite per jį pasijungti Youtube ar Netflix (o užsienyje ir daugiau paslaugų), bet yra viena problema – distancinis pultas. Jeigu norite į Youtube suvesti savo mėgstamo atlikėjo dainą, jūs turite distanciniu pultu pasirinkti po vieną raidę, kol pavyks surinkti atlikėjo vardą. Tai yra didžiausia nesąmonė ir aš stebiuosi, kodėl niekas to dar nepataisė. Greičiausiai priežastis yra ta, kad televizorių gamintojai nesinaudoja savo produktais.

Yra daugiau nei vienas būdas išspręsti šitą problemą. Pirmasis būdas, kuris turėtų ateiti visiems į galvą, tai programėlė distancinis pultas. Kadangi tai programėlė, tai skaičių mygtukus galėtų pakeisti raidžių mygtukai, sprendimas labai paprastas.

Kitas sprendimas, televizorius – liečiamas ekranas. Jeigu televizoriaus ekranas būtų liečiamas, tai vietoj to, kad su distanciniu pultu naviguotum Youtube klaviatūrą, galėtum ja naudotis tiesiog suspaudinėdamas norimos grupės pavadinimą liesdamas ekraną. Pripažinsiu, jog nemanau, kad tai yra geras sprendimas, bet tai yra sprendimas. Aišku, nebūtinai visas ekranas turi būti liečiamas, galėtų būti tik maža jo dalis, kurioje ir atsirastu klaviatūra. Tačiau šiuo atveju visą ekraną padaryti liečiamu turėtų būti lengviau nei nedidelę jo dalį.

Trečias sprendimas, vietoj to, kad daryti liečiamą ekraną, tegul distancinis pultas būna su liečiamu ekranu. Įsivaizduokite kaip telefoną kuriuo negalima skambinti arba kaip laikrodį, tik šiek tiek didesnį. Hm… programėlės idėja skamba geriau, ar ne?

Ketvirtas sprendimas, nedidelė prijungiama klaviatūra. Šiuo atveju mums nereikia pilnos kompiuterio klaviatūros ir užtektų tik angliškų raidžių rinkinio, kita vertus vietoj to, kad gaminti savo klaviatūrą, televizorių gamintojai galėtų padaryti galimybę prisijungti eilinę kompiuterio klaviatūrą, tai irgi išspręstų problemą.

Neabejoju, kad yra dar geresnių distancinio pulto problemos sprendimų, kurių aš nesugalvojau, bet galėtų kas nors imti ir išspręsti tą problemą.

Jau dabar televizoriai yra išmanūs ir gali pajungti daugybę transliacijų paslaugų, jau dabar televizoriai yra labai ploni ir neužima daug vietos (gali būti kabinami ant sienos). Taigi, bent jau kol kas aš nematau kodėl televizorius turėtų išnykti. Aš taip pat nelabai matau, kur televizorius galėtų tobulėti, tačiau visi papildomi įrenginiai kaip distancinis pultas galėtų labai tobulėti ir išlaikyti žmonių susidomėjimą televizoriais. Kokie dar papildomi įrenginiai be distancinio pulto galėtų būti jungiami prie televizoriaus? Ausinės su realaus laiko vertimu, VR akiniai, esu tikras, kad galima sugalvoti ir daugiau.

Apibendrinant, reikės pažiūrėti kaip pasaulis pasikeis po dar septinių metų. Aš manau, kad televizijos mirtis ateis, nors nebūtinai man gyvam esant, bet va televizorius gyvuos, tik vietoj kabelinės televizijos, mes į jį jungsime internetinę televiziją.

Photo by Mollie Sivaram on Unsplash

Brukštelk žinutę