Knyga. Poul Anderson - Operacija "Chaosas"

Pradžia buvo daug žadanti, tačiau labai greitai įmyniau į šūdą. Autorius tiek daug dėmesio skyrė originalaus pasaulio sukūrimui, kad pamiršo, jog knygai būtinas siužetas. Galite nesutikti su manim komentaruose, bet manau, jog mes skaitytojai, tikrai atleisime rašytojui už kvailą, nerealistišką, neužbaigtą pasaulį, jeigu tik siužetas bus tikrai geras. Tačiau apie ką kalbėti, jeigu nėra siužeto?

Knyga pasakoja pagrindinio veikėjo ypatingo žmogaus Stiveno Matučeko neypatingą gyvenimo istoriją: susipažino su mergina, vedė, susilaukė vaikų. Kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenime, Stivui atsitinka tokie dalykai, apie kuriuos jis labai nori garsiai papasakoti, bet pašaliniams klausytis visai neįdomu. Jie išklauso iš mandagumo ir po to abejingai gūžteli pečiais: meh... Tai va tokia ta knyga.

Geriau pakalbėkime apie pasaulį, kuriame žmonės gyvena savo nuobodžius gyvenimus. Knygos veiksmas prasideda karo metu. Ir kariauja jie nepaprastai, o... taip, taip magija. Tai pasaulis, kuriame keistomis proporcijomis sumišusi magija ir fizika, chemija bei kiti šiuolaikiniai mokslai. Čia žmonės gali pasiversti nuo eilinio niekam neįdomaus vilkolakio, koks ir yra Stivas iki... kiek tik leidžia jūsų fantazija: lapės, tigro, briedžio, kiaulės...

Žmonės čia nevažinėja, o skraido šluotomis ir kilimais. Jie neturi televizoriaus, turi magišką rutulį. Žodžiu, nuostabus fantastinis pasaulis, kuriame gali atsitikti kas tik nori ir autorius pasirenka patį blogiausią iš visų įmanomų variantą – dievą, pragarą ir bažnyčią.

Knygoje gausiai kalbama apie religiją, pragarą ir šventuosius, bet jau tokiu davatku lygiu, kad norisi autorių nuždyti su šauktu.

Pas Lietuvos seimo narį yra daugiau raukšlių ant užpakalio, nei siužeto vingių knygoje. Nedidelis spoileris. Įvyksta įsilaužimas į pagrindinio veikėjo namus, Stivas galvoja, aha kaltas tas žmogus. Nėra jokių įrodymų, ar priežasčių kodėl turėtų būti kaltas būtent tas žmogus, Stivas tiesiog taip iš lempos pagalvoja, nueina pas ta žmogų ir sako – tu kaltas. Ir akurat...

Mano vertinimas:

– leidėjas leisdamas šitą knygą galvojo: kūrinys šūdas, bet autorius žinomas, tai vis tiek visą tiražą išpirks, o aš pasidarysiu gražaus pinigo.

Brukštelk žinutę