Keturkampiui Apskritimui - vieneri!
Šiandien ypatinga diena sukanka lygiai metai nuo Keturkampio Apskritimo starto. Niekada neplanavau ir nesvarsčiau kiek ilgai galėčiau piešti.
Komiksų gimimo istoriją aš jau pasakojau kiek anksčiau, todėl nesikartosiu. Pasvarstysiu kitą klausimą: kodėl? Kodėl aš vis dar piešiu komiksus, o visko nenutraukiau? Juk populiarumas nedidelis, naudos iš to lyg ir negaunu...
Vienas iš komiksų reikalavimų buvo paprastumas. Jeigu skaitote, pastebėjote, jog negalima tiksliai apibrėžti pasaulio, kuriame gyvena herojai. Tiesa pasakius, dar daugiau, negalima apibrėžti herojų charakterių, nes jų nėra, vienoje situacijoje trikampis gali pasielgti vienaip, o kitoje kitaip. Aš stengiuosi nekurti serijų, paprastai vienas epizodas būna sudarytas iš trijų dalių nei daugiau, nei mažiau. Galbūt kurti vieną serialą būtų lengviau, nes žinotum 30 komiksų į prieki ką pieši, tačiau naujiems skaitytojams būtų sunku prisiderinti. Nežinau, galbūt aš tik spėlioju.
Piešiu trumpus komiksus, nes tai aš vadinu smegenų mankšta: reikia rasti pakankamai trumpą istoriją ir dar kad būtų lengva ją suprantamai pavaizduoti. Sakyčiau didžiausias iššūkis buvo Justino pasiūlyta idėja Nykštukai. Pirmą kartą išgirdęs net nemaniau, jog įmanoma tokį dalyką pavaizduoti trumpame komikse, tačiau mintyse pasižymėjau, nesvarbu kiek vietos reikės, tą idėja būtina nupiešti.
Iš kur aš gaunu tiek idėjų? Tikrai nevisos yra mano sugalvotos ir dėkui visiems žmonėms, kurie pasiūlė idėjas, tikiuosi siūlys ir toliau. Kitas labai didelis šaltinis gyvenimiškos istorijos, jeigu pradėčiau vardinti, kiek komiksuose pavaizduotų situacijų realiai atsitiko gyvenime (nebūtinai mano), tai vien tam būtų galima paskirti seriją straipsnių. Na, o pačiu blogiausiu atveju visuomet yra internetas.
Šiuo metu yra publikuota po viena komiksą kiekvienai darbo dienai, kaip aš sau ir pažadėjau. Prisipažinsiu, jog ne visuomet publikuodavau komiksus laiku, kartais būdavo kūrybinės krizės, bet vėliau visuomet gražindavau skolas.
Po metų darbo atsidusęs galiu pažvelgti atgal ir pasakyti, kas man iš to. Pirmas ir pats svarbiausias dalykas ką man davė komiksų piešimas – tai išmokau generuoti greitai daug idėjų, nesakau, kad visos jos geros, tačiau tarp daugybės angliukų visuomet atsiras deimančiukai. Antras dalykas – valia, aš niekada nesakiau garsiai, jog turiu nupiešti kiekvieną darbo dieną po komiksą, tą aš pažadėjau tik sau. Ir aš žinau, jog pats griežčiausias teisėjas esu aš pats. Tas teisėjas man tikrai neatleis. Jeigu metus laiko išsiugdžiau tokį įprotį vadinasi galiu pasiekti bet ką, reikia tik užsidegimo. Trečias dalykas, kurį supratau – viską, kartoju viską reikia užsirašyti. Kai sugalvoju/išgirstu gerą idėją aš ją visuomet užsirašau. Kartais būna sunku ir juokinga šifruoti savo raštą. Tarkim užsirašinėjau autobuse ir jis tuomet staigiai stabdė... Įsivaizduojate, kas per raštas gaunasi. Geros idėjos ateina ir išeina, tiesiog būna sunki diena ir šiaip žmogus esi apkrautas visokia beprasme informacija, todėl labai svarbu užsirašinėti. Ir paskutinis dalykas - išmokau atrasti ir užfiksuoti geras idėjas, kartais net nesigilindamas ir neklausydamas ką kiti kalbą, tiesiog pagauti frazę arba porą sakinių iš viso dialogo. Išmokau ieškoti galimybių ten kur kiti nesitiki.
Per metus laiko pasitaikė įvairių keistų komentarų, kai žmonės nevisai ten pataiko ir užduoda nevisai tokius klausimus, kokių tikiesi. Pirmasis tai būtų kaip numesti svorį į ką aš atsakiau. Antrasis – apie žmonių suderinamumą, kol kas aš dar neatsakiau, gal kas nori atsakyti už mane?
Kiek teko suprasti pats mėgstamiausias komiksų veikėjas yra giltinė. Ką gi mano skaitytojai turi savotiška humoro jausmą, vis tik mirties baimė vieną iš populiariausiu baimių, o čia žmonės tyčiojasi iš to!
Dabar turbūt reiktų paskelbti 10 man labiausiai patikusių komiksų. Neskirstysiu į vietas, tiesiog išvardinsiu pagal datą nuo dabar link pradžios.
Ir pirmasis čia patenka mano jau minėtas Nykštukai. Gyvenime būna labai daug kuriozų kai žmonės nepasako, tiksliai ko nori. Vieni kai nori į tualetą klausia, kur čia gyvena nykštukai, kiti kur čia gyvena Karlsonas... Kadangi aš mėgstu pokštus, tai dažnai pavartoju antrąją frazę. Norėčiau pasakoti tikrą istoriją. Buvo didelė šventė, aš jau neatsimenu, kas tiksliai, turbūt koks nors gimtadienis ir vienas vaikinukas šeimininkės paklausė Kur čia gyvena Karlsonas?. Šeimininkė nesupratusi atsakė: Palėpėje. Vaikinukas užlipo, nieko nerado ir grįžęs pareiškė Palėpėje Karlsonas negyvena
Romantika. Esu romantiškas žmogus ir visada mielai keičiu TV žvaigždes į dangaus žvaigždes. Nesuprantu to didžiulio susižavėjimo televizija. Jeigu kas norėtų pasėdėti su manim ir pažiūrėti į žvaigždes palikit komentarą, tiesa suoliuko nėra, bet ką nors sugalvosim.
Laikai keičiasi. Manyčiau, jog šiuo metu bloginimas ir visi terminai su tuo susiję per daug sureikšminami. Nors dalyvavau Lietuvos blogerių konferencijoje, savęs blogeriu nelaikau. Man labiau patiktų terminas žurnalistas, nors juo neesu.
Ideali pora neturi nieko bendro su realybe. Tiesiog norėjosi papokštauti. Realybėje viskas kitaip, daug sudėtingiau. Atrodo žmonės labai panašus, bet vat sueiti negali.
Pavargau. Šitame komikse nebūtinai turėtų būti giltinė, tiesiog giltinė leidžia sutaupyti laiko neaiškinat apie tai koks yra jos darbas. Ar pastebėjote, kad labiausiai pavargsta tie žmonės, kurie nieko nedaro? Labai sunku vaizduoti užimtą visą darbo dieną.
Bakalaurinis. Turiu klausimą, jeigu žinai, kad nedarysi tai kam dar tie atsisakymai? Va mano pavaizduotame komikse žmogus turėtų rašyti bakalaurinį darbą, bet vietoj to žiūri pro langą į gražų orą, tačiau, kai jį pakviečia išeiti jis atsisako. Jeigu žinai, kad vis tiek nieko nedarysi ir nerašysi to darbo, tai kodėl atsisakyti? Geriau bent jau praleistum laiką smagiai.
O čia net gi trys situacijos iš skirtumų tarp vyrų ir moterų Reikalavimai vaikinui Moteriška logika Vyriška logika. Kiek yra juose tiesos paliksiu spręsti jums
Sėkmė. Visai nejuokingas, bet man labai patinka. Daugelis žmonių gyvenime kažko laukia, vietoj to kad imtųsi veiksmų
Portretai. Žinote, kodėl daugelis žmonių nemėgsta gimtadienių? Todėl, kad reikia pirkti dovanas. Tai didžiausia problema ir galvos skausmas. Pati lengviausia išeitis – padovanoti pinigus.
Romeo - labai linksmas, dar vienas romantiškas komiksas, tačiau realybėje romantika kartais nėra tokia, kaip filmuose...
Iš tiesų, man visi komiksai labai patinka ir išrinkti 10 tikrai labai sunku. Geriau jūs išsirinkite savo 10.
Noriu jums užduoti klausimą, ko iš komiksų tikitės kitais metais? Ko trūkstą, ką reikėtų pakeisti?
Neužilgo laukia dar vienas labai svarbus jubiliejus – nepo.lt du metai! Kol kas nesakysiu datos, bet labai greitai. Taigi gerbiamieji skaitytojai, ko iš manęs tikitės nepo.lt gimtadienio proga? Kai kuriuos skaitytojus aš turėjau garbės pažinti, gal tą proga norėtumėte susėsti kokioje nors kavinėje? Jeigu taip siūlykite. Kitų aš nepažystų, bet gal kas nors norėtų susipažinti? Siūlykite ir laukite.