Knyga. Dan Abnett - Inkvizitorius: raganų kryžius

Tai gal reiktų pradžiai filosofines koncepcijas apie chaosą prisiminti. Ypač patristikos tėvų filosofiją ir jų požiūrį į tai, kas nekrikščioniška. Čia gi panašiai ir yra. Būtent šita viduramžių scholastų filosofija perkeliama į šiuos romanus. Jau pats chaosas ir nurodo į save ,kad jame nėra tvarkos ar apibrėžties. Aišku, tai ne koks Simak,kuris genialiai aprašytų chaosą ir blogį,kaip tai padarėTalismano brolijoje, bet..Kai gyvenimo tiesa tampa tam tikros dirbtinės, išgalvotos, dogmiškos teorijos , tai blogį galima matyti kur tik užsinori,kas neatitinka susidaryto pasaulėvaizdžio ir norų. Apie tai ir rašoma. Įasmenintas chaosas yra nuobodu. Jei autorius daro griežtą perskyrą tarp balto ir juodo, tai, greičiausiai, jis itin silpnas psichologijoje. Ties tokiomios perskyromis kabo kone visi lėkšti holivudiški filmai, muilo operos apie marijas ir t.t. Žinoma, kai kam pavyksta ir čia pasireikšti. Pvz Tolkienas ar tas pats Glen Cook. Jiem pavyko genialiai. Bet labiau apssiskaičiusiam ir susipažinusiam su psichologija žmogaus skaitytojui vis tiek kirba...ai..klasikinė nuobodi perskyra..

Brukštelk žinutę