Knyga. David Epstein - Range
Šios knygos pagrindinė idėja yra: kuo įvairesnė patirtis, tuo sprendimai yra geresni, kokybiškesni tiek vieno žmogaus, tiek komandos atveju. Kadangi, man visuomet buvo įdomu daug dalykų, tai šita idėja man labai patinka.
Knyga pradeda nuo sporto, tačiau paima labai didelį sričių ruožą: šachmatus, muziką, komiksų kūrimą, astronomiją, mokyklą, mediciną, gaisrininkus, Nintendo, NASĄ ir t.t.
Žemiau man labiausiai patikusios, laisvai verstos mintys iš knygos.
Sėkmingiausi sportininkai, kurie treniruojasi tik vieną sportą nuo mažens yra išimtis, o ne taisyklė. Daugelis sėkmingų sportininkų vaikystėje išbandė daug įvairių dalykų, ne tik kitų sportų, bet ir kitų veiklų kaip pavyzdžiui šokius ir tik vėlyvoje paauglystėje nusprendė visą dėmesį sutelkti į vieną sportą.
Geriausių šachmatininkų privalumas yra gebėjimas atpažinti pasikartojančius šablonus, ko pasekoje jie geba priimti teisingą sprendimą. Daugiau partijų žaidęs žmogus paprastai greičiau atpažins šabloną. Deja, būtent kompiuteris geriausiai gali pakeisti šitą dalį. Kompiuteris visuomet greičiau atpažins šabloną ir priims geresnį sprendimą. Ar už šachmatų yra kas nors daugiau nei momentiniai taktiniai sprendimai? Atsakymas yra taip: strategija laimėti visą partiją. Naujo tipo šachmatų varžybos vadinasi Freestyle, jose komandas sudaro tam tikras žmonių ir kompiuterių skaičius. Tokio tipo varžybose niekada geriausi šachmatų meistrai nelaimėjo prieš kompiuterių ir žmonių komandą. Dar įdomiau, kad tokiose varžybose laimi programuotojai. Galbūt tame nėra nieko keisto, kas geriau supras programas nei žmonės, kurių darbas jas kurti?
Viena iš įdomiausių knygos minčių yra ta, kad žmonės seniau mąstė kitaip. Viskas pasikeitė kažkur devyniolikto amžiaus gale. Iš pradžių žmonės mąstė tik apie tai ką mato savo kieme, tokie žmonės niekada nebūtų sukūrę kvantinės fizikos. Tačiau keičiantis laikams atsirado naujas mąstymo būdas – abstrakti mintis. Modernus žmogus paprašius sugrupuoti spalvas greičiausiai visas mėlynas sudės į vieną grupę nesvarbu tai tamsiai ar šviesiai mėlyna. Premoderniam žmogui kiekviena spalva būdavo savo unikalioje grupėje. Kuris daiktas nepriklauso grupei: paukštis, šautuvas, peilis, kulka? Esu tikras, kad jums tai labai lengvas galvosūkis, tačiau premoderniam žmogui, tai neįveikiama užduotis.
Mokslinėse knygose išleistose iki 1900 metų žodžio „procentai“ neįmanoma rasti, tačiau vėlesniuose mokslinėse knygose įvairi statistika yra pateikiama būtent procentais.
Geriausias būdas mokytis – klysti. Jeigu sprendžiant paprastas užduotis mokinys nedaro klaidų, tai po metų ar dviejų jis neatsimins kaip tas užduotis spręsti. Kai mokiniai gauna daug užuominų, tai tas pats kaip visai nesimokyti.
Mokslininkai nusprendė nustatyti ko reikia, kad komiksų kokybė gerėtų. Pirmiausiai mokslininkai pagalvojo, kad kiekvienas sekantis kūrėjo darbas turėtų būti geresnis nei prieš tai buvęs. Netiesa. Kuo daugiau pinigų turi leidėjas, tuo jo komiksai turėtų būti geresni. Netiesa.
Yra tik vienas kriterijus, kuris rodo, kad komiksų kokybė gerėja. Kiek skirtingų žanrų komiksų kūrėjas lietė? Kuo daugiau skirtingų žanrų komiksų kūrėjas išbandė tuo jo komiksų kokybė gerėjo.
Karjeros pradžioje komandų kuriami komiksai būdavo įvairesni ir dažniau tapdavo sėkmingesni. Tačiau laikui bėgant vieniši kūrėjai aplenkdavo komandas. Lyginant vienišą kūrėją, kuris dirbo keturiuose skirtinguose žanruose ir komandą sudarytą iš keturių žmonių, vienišas kūrėjas siūlė originalesnes idėjas ir jo komiksai būdavo sėkmingesni.
Yra dar daugybė dalykų, kurių čia nepasakojau pavyzdžiui kaip Nintendo tapo sėkminga žaidimų kompanija.
Mano vertinimas:
– būsiu atviras dalys apie sportą ar muziką manęs ypač nežavėjo, bet kitos sritys man yra nerealiai įdomios, labai stipriai rekomenduoju šitą knygą.