Knyga. Genevieve Cogman - The Invisible Library
Tarp pasaulių egzistuoja biblioteka, kurios tikslas yra rinkti (kaupti?) retas knygų versijas, kurių nėra alternatyviose pasauliuose. Pagrindinė veikėja, jaunesnioji bibliotekininkė Irena gauna užduotį parnešti brolių Grimų pasakas. Lengva užduotis ar ne?
Jinai gauna asistentą, kuris nėra bibliotekininkas, bet jis penkis metus studijavo ir dabar atėjo laikas atlikti praktinę užduotį.
Gerai, pakalbėkime apie dalykus, kurie man užkliuvo. Jaunesnioji bibliotekininkė siunčiame į chaoso pilną pasaulį. Chaosas knygos pasaulyje iš principo yra juodoji magija, kuo daugiau chaoso, tuo pavojingesnis pasaulis. Jeigu pasaulis yra toks pavojingas, kad ant durų užklijuoti plakatai raudonais užrašais, kodėl nesiunčiamas labiau patyręs bibliotekininkas?
Atvykus į pasaulį paaiškėja, kad knygos savininkas nužudytas, o knyga pavogta. Tai kur ta knyga yra dabar? Kodėl jos nori tiek daug žmonių?
Pasaulis yra stimpunko Londonas su vampyrais, vilkolakiais ir fėjomis. Fėja bent jau yra vienas iš pagrindinių blogiukų, bet vampyrai ir vilkolakiais yra tik dekoracijos ir nedaro jokių vampyriškų ar vilkolakiškų dalykų.
Kitas priekaištas – knygos pradžia. Žinote klasikinius veiksmo filmus, kur Rambo ar koks kitas superherojus grįžta iš misijos, parodo, koks jis super šaunus ir tuomet jo vadovas sako: o dabar imk tikrą misiją. Tokie dalykai yra labai gerai veikia filmuose, bet aš nemanau, kad jie gerai veikia knygose, knygos nėra filmai ir neturėtų prasidėti kaip filmai.
Trečias priekaištas, autorė pristato tris personažus iš eilės ir visų vardai prasideda iš B raidės. Abėcėlė turi daugiau raidžių!
Ketvirtas priekaištas, Nematoma Biblioteka yra slapta organizacija apie kurią eiliniai žmonės neturėtų žinoti, bet Irena be jokių priežasčių ima ir papasakoja viską apie ją eiliniam Londono gyventojui (ir vėliau nesulaukia jokių pasekmių), kas per š?
Penkto priekaišto negaliu pasakyti be spoilerių, tai gal praleiskite šitą pastraipą. Yra personažas vardu Bradamant – vyresnioji bibliotekininkė. Iš pradžių Bradamant nori atimti užduotį iš Irenos, bet ši nepasiduoda. Vėliau paaiškėja, kad Bradamant be leidimo atėjo į pasaulį ir pavogė daugybę knygų. Kai Irena ir Bradamant kartu atsiduria komplikuotojo situacijoje, jos abi kovoja ir padeda viena kitai. Kaip ir viskas gerai. Bradamant nėra mėgstamas personažas, bet labai geras personažas. Tuomet įdomiausias momentas, Bradamant mano, kad galės gauti knygą pirma, todėl suleidžia Irenai paralyžiuojančių. Vis dėl to, viskas susiklosto taip, kad Irena sugeba pirma gauti knygą, tuomet Bradamant sako: duok man knygą, aš nepavogsiu. Irena atiduoda knygą ir Bradamant iš tiesų nepavogia. Kas per š?! Toks epiškai geras t. y. blogas personažas ir paskutiniu momentu viską sušika laikydamasis žodžio.
Šita knyga, bent jau pagal idėja man primena dvi kitas knygas. Sergej Lukjenenko (autorius rusas, todėl apie jį šiais laikais kalbėti negalima) Juodraštis knygoje, pagrindinis veikėjas gali keliauti tarp pasaulių ir jis tą iš tiesų daro, o ne tik paminima, kaip foninis dalykas. Knygoje Šalčio krantai, veikėjai žino magiškus žodžius, kurie gali atlikti tam tikrus dalykus/funkcijas. Šitoje knygoje yra magiška bibliotekos kalba.
Neskaitant visos kritikos, kurią išsakiau, turiu pripažinti, kad knyga susiskaitė labai smagiai ir man patiko.
Mano vertinimas:
– bendrai paėmus tai yra vidutiniška knyga, įdomios idėjos, bet jas realizuojant yra trūkumų. Kita vertus, tai yra pirmoji autorės knyga, kad suteikia vilties, kad kitos knygos bus geresnės.