Knyga. Glen Cook - Sidabrinis smaigas
Šią knygą man paskolino kosmoso piratė, todėl dabar visi nueikite jai padėkoti.
Tai yra penktoji (teoriškai) Juodosios gvardijos ciklo knyga, bet...
Trečioji knyga baigiasi didžiuliu mūšiu, blogis pralaimi, Viešpats įkalinamas sidabriniame smaige. Ketvirtoji knyga seka paskui išlikusią Juodąją gvardiją. Penktoji knyga t. y. ši sukoncentruoja savo dėmesį į kitus po mūšio likusius gyvus personažus. Jeigu teisingai suprantu šios knygos veiksmas vyksta lygiagrečiai ketvirtai knygai.
Rūpužgalvis Šuo sugeba surasti ir prikelti savo šeimininką Šlubį. Baltoji Rožė, Tylenis ir dar keletas personažų puola jį vaikytis. Varnas ir Ligonis bando pasivyti Juodosios gvardijos likučius, beje, labai nesėkmingai. Tuo tarpu keturi smulkūs banditėliai nusprendžia iššokti aukščiau bambos ir pavogti Sidabrinį smaigą, apie kurį ir sukasi ši knyga.
Jeigu dar nesupratote, tai nors Juodoji gvardija čia paminima ne vieną kartą, nors veiksmas vyksta tame pačiame pasaulyje, tačiau pati Juodoji gvardija veiksme nedalyvauja. Aišku, dėl to žudymo tikrai nėra mažiau.
Pirmieji šimtas puslapių skaitėsi gana sunkiai, tačiau kai visi personažai atsidūrė Oaro mieste užvirė tikra šachmatų partija, tiesiog neįmanoma atsitraukti iki knygos galo.
Kalbant bendrai, kas man labiausiai kliūna apie šį ciklą. Pavyzdžiui žinomiausias Batman priešininkas yra Joker, tačiau priešų jis turi daugybę. Tuo tarpu čia kovojama vis su tais pačiais priešais, kurie niekaip nenori numirti. Tai biški užknisa.
Mano vertinimas:
– knyga įsivažiuoja sunkiai, bet kai veža, tai veža.