Knyga. Jack L. Chalker - Prieš laiko tėkmę
Ar jums patinka knygos apie laiko keliones?
Pati geriausia, kokią man teko skaityti apie laiko keliones yra Isaac Asimov - Amžinybės pabaiga.
NSA darbuotojas Ronas Mūzikas yra paskiriamas branduolinės jėgainės saugumo vadovu. Pirmą dieną atvykęs į darbą jis sužino, jog iš tiesų ši jėgainė elektros negamina, tai tik priedanga laiko kelionių projektui. Negana to, jau pirmą dieną, ją užpuola teroristai ir iškeliauja laiku susitikti su Karlu Marksu. Ronui nebelieka jokios kitos išeities, kaip tik keliauti paskui.
Keliaudamas laiku žmogus nenukrenta iš dangaus tiesiog į kitą laiką, jis įsikūnija į kokį nors to laiko žmogų. Pagrindinis reikalavimas tokiam žmogui yra, kad jis būtų visiškai nereikšmingas istorijos atžvilgiu ir jo egzistavimas arba neegzistavimas nedaug ką reikštų. Tačiau visiškai nesvarbu žmogaus amžius ar lytis.
Atsiprašau už spoilerį, bet noriu užduoti jums klausimą: jeigu keliaudami laiku taptumėte priešingos lyties žmogumi, ar norėtumėte pasimylėti su savimi?
Knyga skaitosi sunkiai, kam įdomu skaityti detalius Viktorijos laikų Londono aprašymus? Knygą galima padalinti į dvi dalis: pirma įdomi ir skaitosi gana sunkiai, o antroji visiškai neįdomi, o skaitosi vistiek sunkiai. Maždaug ties knygos viduriu aš padariau spėjimą kaip vystysis knyga ir autorius džiaugsmingai pasirinko būtent tą variantą. Kitais žodžiais sakant, žiauriai nuvylė pasirinkdamas idiotiškiausią iš visų įmanomų variantų.
Dažniausiai kai skaitai gerą knygą, nori, kad geriečiai laimėtų, net jeigu jie tarnauja blogiečiams. Šioje knygoje lyg ir yra dvi kariaujančios pusės, bet tau visiškai dzin ant jų. Turbūt labiausiai pradžiugintų, jeigu karą laimėtų trečia pusė arba jos abi sunaikintų vieną kitą. Kai perskaitai epilogą, pagalvoji: Nu... jo... pasitaiko... Ai, koks skirtumas...
Mano vertinimas:
- tai turėjo būti labai supainiota ir intriguojanti knyga, bet jinai tokia tiesiog nėra.