Knyga. Josiah Bancroft - The Hexologists
Heksologija yra viena iš keturių pagrindinių magijos rūšių. Kitos trys: burtai, alchemija ir nekromantija. Heksologija tai magiškų apskritimų paišymas. Magiški apskritimai neiškviečia demonų, bet atlieka kokius nors veiksmus pavyzdžiui padeda atsipalaiduoti arba apsuka drabužį.
Pagrindiniai veikėjai yra šeima: Isolde Wilby ir Warren Wilby. Moteris yra heksologė, vyras nešiojasi magišką krepšį. Karaliaus sekretorius pasamdo juos išsiaiškinti ar karalius turėjo nesantuokinių vaikų. Paprastai klausimas būna: ne ar, o kiek, bet nieko tokio.
Veiksmas vyksta magiškame pasaulyje (kaip galėjote nuspėti iš pirmos pastraipos), kuris man primena mūsų pasaulį XX amžiaus pradžioje: kai tik prasidėjo technologinė revoliucija, bet dar ne visi vienodai naudojo technologijas.
Wilby yra labiausiai nekompetentingi detektyvai, kokius man teko kada nors sutikti. Keisčiausia, kad jie apskritai tapo detektyvais. Yra įvairių heksų, bet nei vienas jų niekaip nepadeda su tyrimu tiesiogiai. Taip, jie apsaugo nuo piktų dvasių, bet kažkaip galvotum, kad talentas, kurį turi pagrindiniai veikėjai, padeda jiems darbe.
Kita vertus, jie turi daug magiškų daiktų ir idėjos čia yra nerealiai įdomios. Kiekvienas daiktas pats iš savęs galėtų būti vertas atskiros knygos, bet autorius tiesiog viską sugrūda čia. Tai kokie daiktai man patiko? Žiedas leidžia keliauti šešėliais iš vienos vietos į kitą, tarsi plauktum upe. Kastuvas leidžia apsilankyti mirusiųjų pasaulyje (kažkuria prasme, ne tiesiogiai).
Knygą skaityti nebuvo lengva, nes kodėl autorius turėtų vadinti automobilius automobiliais, o telefonus telefonais, jeigu gali tuos daiktų vadinti išgalvotais žodžiais? Ir aš net nekalbu apie visus magiškus monstrus, kuriuos sutiksite.
Knygos pradžioje autorius pademonstruoja gerą humoro jausmą. Pagrindinės veikėjos vardas yra „Yra ir visada bus“, o jos vyro „Karas blogas žmogus“, jeigu žiūrėsite ne kaip rašosi, bet interpretuosite žodžių tarimą. Deja, eigoje autorius pamiršta, kad turi humoro jausmą. Labai gaila.
Mano vertinimas:
– knyga yra pilna įdomių idėjų, bet tai nesukuria įdomios istorijos, veikėjų nekompetensija irgi manęs nežavi.