Knyga. Margaret Davis - Protų susidūrimas

Ar jūs įdomus socialiniai rasių tarpusavio santykiai? Vidiniai konfliktai bei intrigos? Nurašinėti šitos knygos scenarijų nesigėdytų nei vienas meksikietiško serialo režisierius. 

Hantiriečiai yra sena mirštanti rasė, jau ilgą laiką neturėjusi naujagimių. Jie gerokai stambesni ir stipresni už žmones. Kažkodėl skaitydamas juos įsivaizdavau, kaip aštuonkojus. Mokslininkas Sensaras Keikalas Aneira mano, jog kontaktai su kitomis rasėmis, jų tyrinėjimas, gali padėti surasti vaistus nuo nevaisingumo ir išgelbėti rasę nuo išnykimo. Diplomatė Rairė Teiturin buvusi mokslininko meilužė trokštantis jį vėl nusitempti į lovą ar kaip tą procesą pavadinti... Beje, jis aprašytas gana detaliai.

Mikviriai rasė, kuri propaguoja grupinius santykius, jeigu taip galima išsireikšti. Būdami po vieną jie išprotėja. Be to kai kurie mikviriai savo sąmonėmis dalinasi su trečia ateiviu rūšimi – kvantomis. Kvantos tai šviesos srauto būtybės, kurios mėgsta apdoroti didžiulius informacijos kiekius. Kažkuria prasme jos yra parazitai, tačiau visomis išgalėmis stengiasi tarnauti kiek galima naudingiau savo šeimininkui, kuris pasidalino savo sąmone.

Vienas mikviris Kiritas po savo partnerio tragiškos žūties ilgai gedi atstumdamas visus kitus savo rūšies atstovus, kol galiausiai įsimyli žmogų Gregą Luką. Gregas nėra paprastas žmogus, jis vienintelis turi kvantą, buvusią Kirito partnerio kvantą.

Visi jie ir dar būrys žmonių atsiduria Kailės Maiklson vadovaujamame laive, uždaroje patalpoje. Tai kas vyksta nuotykiais nepavadinčiau, bet veiksmo tikrai bus.

Dabar apie knygos trūkumus. Kai istorija pasakojama iš žmonių pozicijų, tai hantiriečių elgesys parodomas kaip visiškai nemotyvuos, nelogiškas ir nesuprantamas, bet kai pasakojama iš moksliniko Sensaro pozicijų, tai viskas pateikiama logiškai ir pagrįstai. Kas per šššš? Sutinku, kad knygos veikėjams žmonės ateiviai gali būti nelogiškai, bet skaitytojas neturėtų galvoti, jog rašytojas rūko žolę.

Kitas trūkumas – knygos pabaiga. Nespoilinsiu, tik noriu pasakyti, jog po to kai įvyko atomazga, tikrai nereikia papasakoti, ką veiks kiekvienas veiksme dalyvavęs padaras artimiausią šimtą metų. Tai žiauriai nuobodu. Apskritai kalbant apie knygos pabaigą, tai jinai reikalauja net gi ne vieno tęsinio.

Kaip Eridanas sugeba surasti rašytoją apie kurią net Google nesugeba nieko rasti?

Perskaitęs knygą išsiaiškinau, jog tai antroji Grego Luko dvilogijos dalis, pirmosios Eridanas niekada neišleido.

Mano vertinimas:

– knyga pateikia įdomiai tarp rasinius santykius, tačiau pasakyti, jog istorija yra vežanti aš negaliu.

Brukštelk žinutę