Knyga. Poul Anderson - Trys širdys ir trys liūtai
Knygą sudaro apysaka „Skraidančių peilių vartai“ ir romanas „Trys širdys ir trys liūtai“. Kadangi knygoje pirmiausia pateikta apysaka tai pradėkime aptarimą nuo jos.
„Skraidančių peilių vartai“ pasakoja apie princą ant balto žirgo, kuris joja išvaduoti princesės iš drakonų. Na gerai, Keipenas Vara tikrai ne princas, o tik smulkus bardas, o jo meilė Danlisė yra tik tarnaitė ir ne drakonai pagrobia tarnaitę. Bet jeigu nekreipsime dėmesio į pavadinimus, tai klasikinė pasaka, tik va pabaigos aš jau nesupratau. Istorija įdomi, tik galėtų būti sudėtingesnė ir labiau išvystyta.
„Trys širdys ir trys liūtai“ dar viena istorija apie princą ant juodo žirgo ir princesę. Na gerai...
Veiksmas prasideda Antro pasaulinio karo metu. Danas Holgeris Karlsenas kovoja prieš fašistus pasipriešinimo judėjime, susišaudymo metu kulka pataiko jam į galvą, o pabunda danas visiškai nuogas jau visai kitame pasaulyje, kuriame jo laukia arklys ir šarvų rinkinys. Šiame pasaulyje kovoja Chaosas ir Tvarka. Tvarkai atstovauja krikščionybė, Chaosui – elfai, troliai, drakonai... Žodžiu, visi pasakų ir fantastinių istorijų personažai. Holgeris keliauja po tą keistą kraštą su dviem atsitiktiniais pakeleiviais – nykštuku Hugiu bei mergele – gulbe Alianora ir bando suprasti kas jis yra, kaip čia atsidūrė ir ko iš jo visi tikisi. Nu ir žodžiu, taip be tikslo jie klaidžioja visą knygą ir patiria vieną kitą nuotykį.
O trys širdys ir trys liūtai yra herbas ant Holgerio skydo.
Jeigu kas nors ir sieja šiuos du kūrinius pateiktus vienoje knygoje tai: neišnaudotos galimybės, kuklus nuotykių skaičius, originalių idėjų trūkumas, pati banaliausia veiksmo linija kokią tik galima sugalvoti, vaikiškos pasakos aureolė ir nemirtingi, nenugalimi superherojai...
Mano vertinimas:
– lengvas, neįpareigojantis, neįsimenantis skaitalas.