Knyga. Rachel Aaron - Minimum wage magic
Šią knygą nusipirkau grynai dėl pavadinimo. Kas nenorėtų skaityti apie minimalią algą? Deja, pavadinimas yra geriausias dalykas šitoje knygoje.
Man labai patinka knygos pasaulis. Veiksmas vyksta DFZ kas reiškia Detroit Free Zone.
2038 metais (sakyčiau gana greitai) į pasaulį sugrįžo magija, kuri buvo dingusi tūkstančius metų. Veiksmas vyksta dar po 80 metų. Man asmeniškai dažnai netenka sutikti pasaulių, kuriuose sugyvena magija ir technologija. Nors veiksmas vyksta ateityje, technologija yra vos, vos geresnė nei dabar. Kai pagalvoji apie 1920, skirtumas turėtų būti didesnis, kita vertus, kam reikalinga technologija, kai yra magija?
Šioje knygoje sutiksite keturis dalykus: burtininkus, dievus, drakonus bei keletą kitų mistinių būtybių apie kurias aš iki šiol nebuvau girdėjęs. Jokių elfų, trolių ir panašių būtybių šitoje knygoje nėra.
DFZ yra unikalus miestas visame pasaulyje, nes jis vienintelis turi savo dievybę, kuri nuolatos keičia miestą, stato naujus pastatus ar kelius. Žmonės turi prisitaikyti ir gyventi dievybės užgaidų šešėlyje.
Pagrindinė veikėja yra Opal Yong-ae dirbanti valytoja. Valytojai - tai žmonės, kurie aukcionuose perka skolininkų butus, juos išvalo ir paruošia naujiems nuomininkams. Valytojai gyvena iš daiktų, kuriuos randa valomuose butuose ir parduoda. Opal baigė Detroito magijos universitetą, kuris yra prabangiausia, geriausia magijos mokykla pasaulyje. Deja, jinai yra prasta burtininkė.
Opal turi iki penktadienio gražinti 10.000 dolerių paskolą tėvui arba privalo grįžti atgal į Pietų korėją (aš irgi nesupratau, kas čia tokio baisaus).
Ar norėtumėte skaityti supermeno nuotykius iš Lois Lane perspektyvos? Ar norėtumėte skaityti Batmeno nuotykius iš Alfredo perspektyvos? Būtent taip jaučiasi šita knyga. Opal yra kvaila ir nieko pati nesugeba, bet tai nebėda, nes jai į pagalbą ateina riteris su geležiniais šarvais (tiesiogine ta žodžio prasme) ir jis viską padaro už merginą. Realiai jai reikia daryti tik vieną dalyką – kvėpuoti ir tai atrodo, kartais padaryti sunku.
Aš niekada neskaičiau Saulėlydžio, bet man ši knyga duoda panašią emociją…
Pirmą kartą svetainės istorijoje aš pasakysiu: iš principo tai nėra bloga knyga, tiesiog jinai nėra man. Aš nežinau kam jinai skirta… Galbūt mažoms mergaitėms, kurios nori skaityti apie fantastiškus vyrus, kurie sugeba pasirūpinti moterimis? Kažkokia keista auditorija turėtų būti…
Mano vertinimas:
– ši knyga yra ne man.