Knyga. Robert Galbraith - Gegutės šauksmas
Norite sužinoti kas parašyta ant knygos nugarėlės? Tai J.K. Rowling pirmasis detektyvas.
Kadangi aš kažkokiu magišku būdu sugebėjau net tik neskaityti Hario Poterio, bet taip pat ir nematyti nei vieno filmo, tai čia yra mano pirmoji pažintis su Rowling kūryba.
Garsi manekenė Lula Landri iškrenta iš balkono. Policija paskelbia, jog tai savižudybė. Su tokia išvada nenori sutikti jos brolis, todėl pasamdo Afganistano karo veteraną privatų detektyvą Kormoraną Straiką, kuris yra nesantuokinis garsaus rokerio ir narkomanės fanės sūnus. Bylą Kormoranui pradeda tirti sekretorė Robina. Tyrimo metu paaiškėja, jog kiekvienas žmogus kalba gerai apie save ir blogai apie visus kitus su manekene susijusius asmenis.
Iš literatūrinės pusės knyga parašyta nuostabiai: žodžiai slysta tarsi peilis per sviestą. Šią knygą galima skaityti tiesiog dėl skaitymo malonumo.
Iš siužeto pusės... Keturi šimtai puslapių ištirti vieną žmogžudystę?! Siužetas yra praktiškai miręs, ar turėčiau sakyti nužudytas? Labai daug teksto yra skirta aprašyti buitiniams dalykams, kurie niekaip neįtakoja siužeto. Koks skirtumas kada, kas, kur ir kaip pasipiršo Robinai? Aišku, žiedas ant piršto sulaiko detektyvą nuo galvojimo apie savo sekretorę kaip apie moterį, bet ir tas galvojimas niekaip nesusijęs su byla...
Kormoranas apklausia daugybę liudininkų, pusės iš jų pareiškimai neprideda net mikroskopinės naudos tyrimui. Bylą ištirti labiau padeda Kormorano praeitis, nei tie liudininkai.
Mano vertinimas:
- jei Haris Poteris parašytas taip nuobodžiai buitiškai kaip šis detektyvas, tuomet džiaugiuosi, kad jo neskaičiau.