Knyga. Ryan Holiday - Trust me, I'm lying
Aš esu reklamos auka. Šią knygą nusipirkau, nes ją visi gyrė. Pasirodo jinai yra apie Amerikos tinklaraščius. Sakyti, kad tokių problemų neturi spauda Lietuvoje, būtų per daug optimistiška. Kita vertus, viskas tikrai nėra taip pat kaip aprašyta knygoje.
Knygos originalas išleistas 2012 metais, taigi, kai kurie dalykai aprašyti knygoje gali būti pasikeitę, bet greičiausiai ne į gerą. Perskaitęs šitą knygą supratau, kad nenorėčiau būti tinklaraštininku. Seniau tinklaraštininkai už tekstą gaudavo 4$ plus bonusą už peržiūras, tačiau stabili dalis buvo panaikinta ir liko tik peržiūros. Negana to, tinklaraštininkų reikalaujama parašyti apie tuziną tekstų per dieną. Kokios to pasekmės?
Visas darbas dedamas ne į turinį, bet į antraštę, kad tik kiek galima daugiau žmonių ją paspaustų. Nesvarbu, kad teksto neskaitė, nesvarbu, kad užtruko puslapyje tik sekundę, peržiūra reiškia parodytą reklamą, peržiūra reiškia uždarbį. Kai kurie tinklaraštininkai teigia, kad nėra naujienų, kurių nebūtų įmanoma išreikšti šimtu žodžių. Mano knygų apžvalgos paprastai būna labai trumpos, bet esu tikras, kad dar neparašiau nei vienos tokios trumpos.
Kadangi naujienų reikia parašyti daug, o jų ne visuomet būna, tai tinklaraštininkai skaito twitter, reddit ir bet koks gandas gali virsti naujiena. Kai nėra gandų, juos tiesiog išgalvoja.
Tinklaraštininkai niekada netikrina savo gandų šaltinių. Tinklaraštininkai vengia taisyti savo tekstus, net jei tai ką parašė yra visiškas melas. Net jeigu tinklaraštininkai ištaiso, tai greičiausiai ištaisymą prideda kaip pastabą teksto apačioje, vietoj to kad ištaisytų pavyzdžiui neteisybę straipsnio pavadinime. Net jeigu tinklaraštininkai ištaiso, tai yra nesvarbu, nes žmonės naujienas skaito tik vieną kartą ir pataisymo nepamato.
Jeigu nori, kad apie kažką parašytų visi tinklaraštininkai reikia tai paskelbti kaip netyčia rastą ir paviešintą informaciją (nuotraukas, susirašinėjimus), pranešimai spaudai niekada nesulauks tiek daug dėmesio.
Norint, kad ką nors papasakotu visi naujienų puslapiai reikia pradėti nuo apačios. Pirmiausiai nusiunčiama anoniminė žinutė su informacija mažą auditoriją turinčiam tinklaraštininkui. Tuomet, kai jis paskelbia naujieną, nuoroda į jo tinklaraštį persiunčiama didesniems tinklaraštininkams ir t.t. Jeigu pakankamai daug tinklaraštininkų atkreipia dėmesį į kokią nors problemą, CNN ir kitos didelės naujienų agentūros taip pat ima apie ją kalbėti.
Knyga pateikia tinklaraščius tikrai iš blogosios pusės, ją perskaičius tikrai praeis noras skaityti bet ką iš Amerikos. Sakyčiau net gi šokiruoja kaip žemai tie tinklaraščiai yra kritę. Kita vertus žmonės skaito, vadinasi niekas greitu metu nesikeis.
Mano vertinimas:
– knyga yra gerai parašyta ir atverianti akis, tačiau aš jos niekam nerekomenduočiau.