Knyga. Tim Lebbon - Sutemos
Sunki knyga, persunkta purvo, smurto ir kraujo. Knyga skaitosi lėtai ir sunkiai, nes joje gausu veikėjų, kurie dažnai žūva bei padarų, kurių kituose skaitytose istorijose man neteko sutikti.
Veiksmas vyksta Norilos pasaulyje. Kažkada senai, senai, šiame pasaulyje klestėjo magija, tačiau kartą magai nusprendė pasisavinti ją sau. Jie iškreipė magiją ir Norilos žmonės susibūrę į armiją, juos išvijo. Nuo to laiko dingo magija ir Noriloje prasidėjo visuotinis nuosmukis ir degradacija.
Atrodo magija nusprendė sugrįžti į Norvilą. Raudonieji Vienuoliai pasklido po visą salą mėgindami, sutrukdyti jos grįžimui. Jie nenori, kad grįžusi magija patektų į magų rankas. Apie magijos grįžimą sužino ir Magai ir jie ruošiasi atsikeršyti už jų išvarymą bei paimti magiją į savo rankas. Į visą šitą sūkurį įsivelia vagis Kosaras, ragana Viltis, šantazių karė A‘Mira, berniukas Reifas, bibliotekininkė Elišija, kalnakasys Trėjus...
Knyga baigiasi nei šiaip, nei taip. Kažkodėl nuojauta man kužda, kad tikrosios istorijos pabaigos reiktų ieškoti kitoje Tim Lebbon knygoje – „Aušra“
Pati istorija man labai primena Sergej Lukjanenko knygą „Šalčio krantai“, tik Sergej papasakota istorija buvo žymiai įdomesnė, linksmesnė, gražesnė.
Mano vertinimas:
– tai nėra kažkas super tokio, bet vis tik knyga turi kažką savito, kas daro skaitymą įdomų.