Knygos. Stanislaw Lem - Futurologų kongresas
Ši knyga man sukėlė dvejopus jausmus. Taigi apie viską iš eilės.
Pirma dalis. Tai istorija apie Joną Kvailelį, atsiprašau, Joną Tykujį (nors turbūt reiktų sakyti Joną Narkomaną) ir jo nuotykius.
Tiesa pasakius, niekada netikėjau, kad galima parašyti dar kvailesnę knyga nei "Plieninė žiurkė". Aš turėčiau būti žulikas, kad drįstu dergi visų mylima H.Harrison ir S.Lem. Ką gi, malonu susipažinti.
Skaitydamas šią knyga gali pagalvoti, kad esi ateivių ištvirkavimo (ne)tyčinis šalutinis produktas. Arba, kaip teigiama kitoje istorijoje, ateities mokslininkų nevykusio žmogaus raidos tobulinimo rezultatas. Jus aišku sakysit , jog tai humoras ir tai yra juokinga. Galbūt aš nesuprantu humoro, tačiau mano kuklia nuomone rašytojas nejautė skirtumo tarp humoro ir idiotizmo. Humoras yra gerai, tačiau svarbu žinoti kada juokauti, kur juokauti, BET SVARBIAUSIA kada sustoti!
Antra dalis. Kad ir kaip peikčiau, šią knyga vis tik negaliu nesižavėti kaikuriais autoriaus išmonės dalykais. Pavyzdžiui moteriškų drabužių mada, būtų dabar pas mus tokie drabužiai! Vietomis, pro idiotizmo ir beprasmių žodžių mišrainę (užuojauta vertėjai), prasiskverbia įtraukiantis trileris. Įdomų kas atsitiko ateities kartoms apkvaitintoms psichotropinėmis medžiagomis? Deja, tokie epizodai per trumpi.
Reiktų pastebėti, kad kuo didesnę pertrauka dariau tarp vienos ir kitos pastraipos skaitymo tuo pakenčiamesnė atrodė man knyga, o vietomis net juokinga.
Mano vertinimas
- jeigu skaitysit šią knygą ir jums nepatiks, nesakykit, kad jūsų neperspėjau. O jeigu netyčia vis dėlto patiks, nesakykit, kad jūsų neperspėjau.
Na, o visiems rekomenduoju paskaityti Stanislaw Lem - Karaliaus Krūlo iššūkis , tikrai geras matematinis humoras.