Tai nori būti rašytojas 2

Aš esu žmogus iš IT srities ir norėčiau pakalbėti apie dalykus, kurie IT specialistams (bent jau daugeliui) atrodo savaime suprantami, tačiau rašytojai apie juos nekalba, nors, mano nuomone, turėtų.

Planas. Daugelis rašytojų sako, kad jiems gaunasi intuityviai. Kai kurie naudoja įvairias rašymo metodas pvz. snaigė (šia tema reiktų pakalbėti plačiau ateityje). Tačiau tik nedaugelis prabyla apie planą. Koks skirtumas tarp žmogaus, kuriam viskas gaunasi intuityviai ir žmogaus, kuris rašosi planą? Atsakymas – patirtis. Parašius, redagavus daugybę kūrinių esminiai siužeto žingsniai susidėlioja savaime. Juk vaikščiodami negalvojame, kad reikia pakelti kairę koją, po to dešinę, viskas gaunasi savaime, tačiau pirmieji žingsniai, kurių nei vienas iš mūsų neprisimena, nebuvo tokie lengvi.

Kas atsitinka rašant be plano? Pabėga siužetas, atsiranda daugybė veikėjų, kurie pasirodo vieną kartą ir lyg ir turėtų pasirodyti antrą, bet antrasis niekada neateina. Dingsta kulminacija, siužetas vystosi, vystosi, bet tokia lygia kreive ir niekada stipriai taip ir ne trinkteli. Pabėga mintis, veikėjas startuoja siekdamas išgelbėti princesę iš drakono nagų, bet nueina į barą prisigeria ir niekada iš jo neišeina arba dar blogiau – veda drakoną, o princesę užmuša (Hm... galbūt tai ir nėra tokia bloga mintis?)

Nebūtina turėti plano kiekvienam puslapiui, bet kas antram būtų neblogai. O jeigu rimtai, tai plano sudėtingumas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir planuojamo kūrinio apimties, tačiau kuo detalesnis planas, tuo lengviau vėliau.

Tačiau kaip IT specialistas, turiu pasakyti, jog planas tai ne tik žodžių kratinys, jam reikalingas dar vienas labai svarbus dalykas – datos. Visi nori turėti kontraktą su leidykla, nes leidykla nustato data, kada kūrinys turi būti parašytas ir tai šiek tiek drausmina. Tačiau pradedantieji rašytojai tokios dalyko neturi ir tuomet reikia patiems drausminti save.

Planas be datų gali būti įgyvendintas – niekada. Jeigu prie kiekvieno punkto parašysite datą, tuomet žinosite kada atsiliekate nuo plano ir turite pasitempti, kada skubate ir galite leisti sau šiek tiek atsipalaiduoti.

Testavimas. Nesu girdėjęs, jog nors vienas rašytojas kalbėtų apie tokį dalyką. Bet patyrusiems rašytojams to ir nereikia, jie kaip patyrę virėjai žino, kad patiekalas gausis geras. Tačiau kaip naujam kepėjui pirmas blynas prisvyla, taip pradedančiam rašytojui pirma knyga prisi... kažkas pasidaro blogo.

Seniau, kai vienintelį savo turimą rankraštį siųsdavai leidėjui, nelabai kaip ir buvo testuoti. Tačiau dabar skaitmeninių technologijų eroje testuoti yra lengva.

Kaip testuoti?

Lengviausias būdas – publikuoti savo kūrybą tinklaraščio formatu. Vienintelė problema, jog galite nesulaukti skaitytojų, kas principe daro jūsų publikacijas bevertes. Kita vertus net ir turėjimas skaitytojų nebūtinai geras dalykas. 80% skaitytojų nerašo komentarų, taigi, negali žinoti jiems patiko ar nepatiko. Aišku, sekant lankomumą ir matant, kad lankytojai grįžta, galima tikėtis, jog jiems patiko, tačiau šitame etape svarbiausia, ne ką darai gerai, o ką darai blogai, nes tik žinodamas klaidas gali jas ištaisyti, o taisydamas klaidas tobulėti.

19% skaitytojų jums paliks komentarą lygiavertį „patiko“ arba „nepatiko“, jie gali pasirinkti kitus žodžius ir netgi parašyti kelis sakinius, tačiau tie komentarai nesuteikia jokios vertingos informacijos. Tik 1% komentarų suteikia kažką tikrai vertingo.

Kitas būdas dalyvauti rašančiųjų bendruomenėse. Lietuvoje rodos yra vienintelė rasyk.lt, jeigu kas nors žinote daugiau, pasidalinkite komentaruose. Jeigu rašote anglų kalba, tai yra daugybė bendruomenių, rinkitės pagal žanrą, apimtį ir dar ką nors.

Vis tik geriausias požymis, jog jau pasiekėte reikiamą rašymo lygį yra prizinės vietos konkursuose. Tiesa, net nežinau ar Lietuvoje kas nors beorganizuoja tokius konkursus.

Agile – vienas labai gerai žinomas terminas IT specialistams. Tikiuosi specai manęs nemuš, bet į rašytojų kalbą šį terminą išversiu taip: rašau taip kaip gaunasi ir po to perrašau. Jeigu Levas Tolstojus savo kūrinį „Karas ir taika“ perrašinėjo, tai kaip gali būti kad neapsiplunksnavusiam pienburniui iš pirmo karto gaunasi šedevras? Negali. Rašai, perrašinėji, nesiskundi.

Tai tiek šį kartą. Ankstesnės šios temos dalys:

Tai nori būti rašytojas?

Rašymo mitai

Istorijų tipai

Ar rašyti tinklaraštį ir knygą tas pats?

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)