Vizija: Lietuva - svarbiausia Europos valstybė
Europa ritasi žemyn. Demokratija degraduoja. Mes iš įpročio galvojam, kad Europos lyderiai yra Prancūzija ir Vokietija, bet tai nebėra tiesa. Europos sąjunga iš inercijos planuoja priimti naujus narius, bet jinai nežino nei kam jai reikia naujų narių, nei ką nauji nariai duos jai. Jeigu Europos sąjunga ir toliau judės šita kryptimi, jinai perlūš nuo savo svorio. Europai reikia naujos krypties ir naujo lyderio.
Jūs galite pasakyti: pasižiūrėk kas darosi tavo kieme, kam tokiu laiku gali rūpėti Europa?
Taip kaip jaučiatės jūs, jaučiasi daugelio Europos valstybių piliečiai. Lietuva nėra unikali vieta. Visose valstybėse populistai arba veržiasi į valdžią, arba jau yra joje.
Seni politikai išėjo į pensiją, nauji nemoka bendrauti su rinkėjais. Populistai žada bet ką, nesvarbu ar tai realu, ar tai įgyvendinama, nes jie nesiruošia to įgyvendinti. Juokingiausia, kai vyksta prezidento rinkimai, bet kalbama apie pensijų kėlimą. Ne prezidento darbas kelti pensijas, bet tai nesvarbu, jeigu rinkėjai klauso.
Populistai ateina į valdžią, nevykdo savo pažadų, žmonės nusivilia, tampa abejingi politikai. Per kitus rinkimus dar daugiau populistų ateina į valdžią, dar daugiau žmonių nusivilia ir demokratija miršta. Ar jūs norite gyventi valstybėje, kur demokratija mirė? Pasižiūrėkite į Baltarusiją, ar tikrai norite gyventi tokioje valstybėje?
Kita vertus, taip pat veikia ir atvirkščias procesas. Jeigu politikai dirba gerai, tuomet daugiau žmonių įsitraukia į procesą, demokratija stiprėja ir žmonės gyvena geriau.
Populistai laimi, nes niekas nepasiūlo įdomių idėjų apie kurias verta diskutuoti, apie kurias verta svajoti. Čia mano bandymas pasiūlyti alternatyvą.
Mano vizija, svajonė, kad Lietuva tampa Europos lydere, svarbiausia valstybe ir perima tą rolę iš Vokietijos/Prancūzijos.
Kodėl? Žmonės gali suvienyti tik tikslai didesni už juos. Mes galime užsidaryti nuo viso pasaulio ir tapti Turkmėnija. Jeigu nieko nežinote apie šitą valstybe, tai ir yra visa esmė. Patikėkite manim, jums nepatiktų gyventi Turkmėnijoje.
Arba mes galime prisiimti atsakomybę kaip tikri lyderiai, tuomet, kai niekas to nenori daryti ir įkvėpti visą Europą savo pavyzdžiu.
Ar mes tą tikrai galime padaryti? Taip. Mes jau tą vieną kartą esame padarę. Ir jeigu padarėm vieną kartą galime padaryti antrą. Mindaugas pradėjo maždaug nuo tokio dydžio teritorijos kokia dabar yra Lietuva. Prireikė kelių šimtmečių, bet Lietuva tapo didžiausia ir svarbiausia valstybe Europoje. Mes jau vieną kartą tą padarėme, padarykime antrą. Pasisemkime stiprybės iš praeities, vardan geresnės ateities.
Kitaip nei Mindaugas ar Gediminas, ar Kęstutis mes turime pranašumą. Mums nereikia gintis nuo kryžiuočių, mes jau esame Europos sąjungos dalis. Mums visi keliai atviri, tik reikia gerų idėjų ir žmonių, kurie gali tas idėjas nunešti per visą Europą.
Taip pat reikia nepamiršti, kad mes turime bendrą priešą – Rusiją. Tai ne lietuvių priešas, tai visos Europos priešas.
Ko reikia? Kompetentingų politikų, elementaru Vatsonai. Bet politikus mes patys išrenkam. Pirmiausiai reiktų nustoti rinkti prezidentus be politinės patirties. Jeigu mes norime sėkmės Europoje, reikia žmogaus, kuris turi pažinčių visoje Europoje. Taigi, geriausia būtų žmogus, kuris dirbo Europos parlamente arba Europos Sąjungos institucijose. Ambasadorius irgi gali būti geras kandidatas.
Kai turime įgalų prezidentą, tuomet reikia ministro pirmininko, kuris dirbu viena ranka su prezidentu. Mums taip pat reikia užsienio reikalų ministro, kuris būtų nemažiau kompetentingas nei prezidentas ir taip pat turėtų daug pažinčių užsienyje.
Mums reikia, kad kiekvieną savaitę Europos valstybės kalbėtų apie Lietuvą ir ne dėl nusikaltimų, kuriuos padarė lietuviai. Mums reikia teigiamos žinutės nuolatos skleidžiamos užsienio spaudoje.
Niekas nenorės imti interviu iš prezidento kiekvieną savaitę, todėl svarbu tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek užsienio reikalų ministras. Trys žmonės geriau nei vienas, bet mums reikia Viešųjų ryšių (arba propagandos) ministerijos, kurios tikslas būtų skleisti teigiamas žinias apie Lietuvą visose pasaulio valstybėse. Mums nereikia būti pirmame puslapyje ar karščiausiose naujienose. Mums tiesiog reikia būti. Žinutės gali būti labai trumpos, bet jeigu jos bus kiekvieną savaitę, Lietuva susikurs vardą. Lietuvos vardo garsinimas neturėtų būti paliktas tik sportininkams.
Būkim sąžiningi, politikai tik įrankiai. Politikas be vizijos, kaip automobilis be kuro. Yra daug būdų, kaip galima siekti lyderystės, bet aš šiandien pasiūlysiu du.
Europos armija. NATO yra miręs reikalas. NATO buvo miręs jau prezidento Biden laikais, bet taip dar nesijautė. Už tai Trumpas parodo akivaizdžiai ką jis mano apie NATO ir Europą. NATO buvo sukurtas tam, kad JAV galėtų užtikrinti Europos saugumą. Toks pasiūlymas buvo ne iš geros valios, bet labai naudingas tiek politiškai, tiek finansiškai. Deja, daugelis Europos lyderių vis dar žiūri į JAV ištikimo spanielio akimis. Jie nenori matyti, kad JAV neberūpi Europa ar, tiesa pasakius, pasaulis. JAV nori užsidaryti viduje ir virti tik savo sultyse. Aš nežinau, kas bus kitas prezidentas po Trumpo, bet nėra priežasčių manyti, kad jam bus įdomu pasaulis (Europa), o ne JAV ir tik JAV.
Kurti Europos armiją reikėjo prieš penkis metus, o dar geriau prieš dešimt. Prancūzai apie tai kalbėjo, bet kalbos niekur toli nenuėjo. Laikas mums tą įgyvendinti.
Mes esame maža šalis, pagal tai kiek įdėtume, nauda kurią gautume būtų nepamatuojama. Reikia pradėti nuo valstybių, kurios turi sieną su Rusija, nes jos supranta, jaučia grėsmę kiekvieną dieną. Su Latvija ir Estija susitarti turėtų būti lengviausia, jos kaip ir mes esame susieti viena istorija. Armija įgautų tikrus rėmus, kai susitartume su Lenkija ir Suomija. Lenkija tikrai jaučia Rusijos grėsmę ir iš visų Europos valstybių ruošiasi daugiausiai. Didžiausia pergalė būtų įtikinti Švediją prisijungti prie iniciatyvos.
Europos armijos nebus be Prancūzijos, bet, jeigu viskas veiks taip kaip reikia, tuomet prancūzai ateis patys.
Aš nesakau, kad reikia pateikti armijos projektą Europos parlamentui (šiaip reikia), nes svarstymai užtruks du metus ir po to Vengrija paskelbs veto. Reikia su kiekviena šalimi kalbėtis atskirai, pietų šalys (Ispanija, Italija, Graikija) neturi sienos, neturi istorijos, jos nejaučia grėsmės, jos nesupranta. Viskas turi prasidėti nuo mūsų – šiaurės šalių, nes tai yra akivaizdi problema ir jinai nedings, jeigu mes užsimerksim.
Armija - tai nėra bendros pratybos vieną kartą per metus. Tam reikia sukurti infrastruktūrą, komunikacijos taisykles ir priemones. Mes galime pasiimti tai kas geriausia iš NATO ir pakeisti, tai kas nepatinka/neveikia. Tam reikia daug darbo ir tai ne vieno žmogaus užduotis. Taip pat reikia pamiršti ego, jeigu mes atliksim visą sunkų darbą, o lenkai norės užsidėti generolo antpečius, tebūnie, juks galiausiai jie gins mus.
Armiją reiktų įsivaizduoti, kaip Eurą: viena valiuta, daugelis valstybių; viena uniforma, daugelis valstybių. Kai aš sakau uniforma, aš nekalbu apie audinį, aš kalbu apie vadovavimo struktūrą.
Ir paskutinis dalykas, bent jau iš pradžių Europos armija turėtų būti atskira, nepriklausoma institucija nuo Europos Sąjungos (nes Vengrija...).
Lietuva draugiška migrantams šalis. Visos turtingos šalys dabar kratosi migrantų ir, deja, Lietuva ne išimtis. Politikai kaltina migrantus įvairiais dalykais, bet jeigu būsim visiškai sąžiningi, problemos dėl kurių kaltinami migrantai, iš tiesų yra sukeltos tų pačių politikų, kurie žarsto kaltinimus. Apkaltinti migrantus labai paprasta: jie – ne mes.
Jeigu nenorim migrantų, reikia išspręsti globalinį atšilimą ir visus karus. Aš nematau, kaip tai galima padaryti greitai, vadinasi migrantų visuomet bus. Blogėjant klimatui jų daugės ir logiška tikėtis, kad iš karštų kraštų, jie trauks į šiaurę t. y. Lietuvą.
Šalis, kurios priima migrantus klesti, o tos kur užsidaro žlunga. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – JAV. Būtent migrantai sukūrė JAV turtus ir klestėjimo amžių. Ir jeigu pažiūrėsite istoriją, pamatysite, kad JAV ne išimtis, o taisyklė. Kodėl taip yra? Nes migrantai atsineša savo žinias, tikėjimą, idėjas, jos susiduria su vietinėmis ir taip gimsta naujos, geresnės idėjos. Kai visi verda savo sultyse, nieko gero iš to neišeina. Atvirumas idėjoms yra kelias tiek į naujus išradimus, tiek į klestėjimą ir todėl nacionalizmas yra viena iš blogiausių ideologijų. Nacionalizmas uždaro smegenis ir atmeta visas idėjas, kurios grasina pokyčiais, net kai tie pokyčiai yra į gerą.
Kai ateini į parduotuvę, natūralu tikėtis, kad būti aptarnautas lietuvių, o ne lenkų kalba, nes gyveni Lietuvoje. Naujas įstatymas sako, kad visuose aptarnavimo vietose privaloma kalbėti lietuviškai, tai apima: parduotuves, taksi, Wolt, Bolt, viešąjį transportą. Aš asmeniškai nesu prieš, kad mano maistą pristatytų žmogus nemokantis lietuvių kalbos, jeigu pristato laiku ir kokybiškai. Kasininkai, Wolt yra mažiausios kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Jie taip pat yra mažiausiai apmokami darbai. Kodėl mes norime lietuvius versti dirbti blogiausius darbus? Palikime blogiausius darbus imigrantams.
Dabar tarp politikų sklando įvairios idėjos. Viena sako, kad užsienietis gyvenantis penkis metus Lietuvoje privalo išmokti lietuvių kalbą, kita sako – gyvenantis du metus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip geras įstatymas. Kalba yra labai svarbu norint integruotis į visuomenę. Bet prievarta niekada neduoda gerų rezultatų. Vietoj to, kad įstatymas verstų užsieniečius mokytis lietuvių kalbos, jis turėtų versti savivaldybes, sudaryti galimybes norintiems ją mokytis. Vietoj to, kad verstume kažką daryti ir po to paliktume tai imigranto problema, mes turėtume paruošti medžiagą t. y. knygas (arba skaitmeninį atitikmenį) lietuvių kalbos pradmenų. Mes turėtume duoti vietą, kur žmonės galėtų praktikuotis savo kalbos žinias. Žmonės nesimokys kalbos dėl to, kad yra verčiami, tačiau žmonės su mielu noru mokysis, jeigu sutiks draugiškus lietuvius, kurie nori jiems padėti. Jie mokysis, jeigu tai suteiks priklausomybės bendruomenei jausmą. Niekas nenori būti atskirtas, visi nori priklausyti kam nors.
Yra daug dalykų, ką galima daryti norintiems padėti išmokyti lietuvių kalbą. To neturi daryti valstybė, tą gali daryti VŠĮ su armija savanorių. Savo ruožtų savivaldybės galėtų pirkti tokių VŠĮ paslaugas ir nauda būtų visiems. Užsieniečiai išmoktų kalbą, savivaldybė užsitikrintų darbuotojų savo rajone, VŠĮ organizuotų gerą laiką, tiek vietiniams, tiek užsieniečiams, pinigai, kuriuos savivaldybė išleistų atsidurtų vietinėje bendruomenėje. Visi laimi.
Pagal Europos sąjungos taisykles, kasmet Lietuva turi priimti 158 migrantus arba sumokėti ~3mln eurų. Jeigu vyriausybė išleis 3 mln Lietuvoje, tie pinigai sugrįš tris kartus, o atiduoti Europai, tas pats kaip išmesti į balą. Priimti 158 migrantus yra juokingas skaičius. Mes tiek galėtume priimti kiekvieną mėnesį. Bet būkim sąžiningi, dabar mes tiek priimti negalime, nes neturime plano.
Lietuvoje gyvena 3 mln (truputi mažiau) gyventojų, bet dirbančiųjų yra tik 1,5 mln t. y. vienas dirbantis turi išlaikyti vieną nedirbantį. Ir čia mes nekalbame apie bedarbius, mes kalbame apie vaikus ir daugiausiai pensininkus. Kaip pasikeistų situacija, jeigu dirbančiųjų būtų 2 ar net 3 mln? Ir ne, aš nesiūlo versti pensininkus dirbti. Tą skaičių mes galime pasiekti pasitelkę migrantus.
Migrantai nenori būti išlaikytiniai, jie nenori pašalpų. Jie nori darbo, jie nori uždirbti pinigus ir siųsti namo savo šeimoms. Būkim sąžiningi, vokiečiai pasiims visus inžinierius bei medikus ir mums liks tik nekvalifikuoti specialistai. Ir jeigu, kalbam sąžiningai, tuomet reikia pripažinti, kad daugelis migrantų norėtų gyventi Vokietijoje, ne Lietuvoje. Bet tai nėra blogai, jeigu mes tą suprantame ir to tikimės. Galbūt jie galėtų dirbti gaisrininkais? Ir aš nekalbu apie atskirą gaisrininkų padalinį sudarytą vien iš migrantų. Ne, jie turi integruotis į visuomenę ir dirbti kartu su lietuviais.
O galbūt galėtų dirbti traukinių mašinistai, elektromechanikais arba bėgių priežiūros darbininkais? O kaip dėl mechanizatoriaus, siuntų skirstytojo, laivų mechaniko arba girininko? Visos profesijos, kurias išvardinau yra iš valstybinių įmonių, vadinasi valstybė kaip savininkas galėtų nuspręsti kur ir kiek migrantų įdarbinti. Taip, jie neturės reikiamos kvalifikacijos. Taip, juos reikės apmokyti. Bet galbūt mes jiems galėtume pasiūlyti 5 metų kontraktą? Jeigu apmokom, jis dirba penkis metus mūsų nurodytoje vietoje. Taip, kai kurie, praėjus penkių metų laikotarpiui, norės išvažiuoti į Vokietiją, bet tai ne problema, nes per 5 metus jis bus kuo puikiai atidirbęs viską kiek kainavo jo apmokymas. Viskas atsipirks per sukurtą vertę atliekant darbą, per mokesčius nuo algos, per mokesčius perkant maistą ir drabužius, per mokesčius nuomojantis kambarį ar butą. Ir, jeigu jis išvažiuos į Vokietiją, Vokietija mums padėkos, nes tai bus ne nekvalifikuotas migrantas, o gaisrininkas ar mechanizatorius. Ir mes laimėsim, nes tas žmogus išsiveš gerus įspūdžius apie Lietuvą, mes busim šalis, kuri padėjo jam atsistoti ant kojų.
Aš čia kalbu apie valstybines įmones, bet tai neturi būti tik valstybinių įmonių galimybė, verslui taip pat reikia darbuotojų. Būtų galima sukurti kokią nors programą, duoti kompensacijas ar lengvatas verslui, kuris apmoko ir įdarbina migrantus. Galbūt reikia baldžių ar darbininkų sandėlyje? Noriu pabrėžti, jog svarbu migrantus integruoti į visuomenę, kas reiškia, kad jie turi dirbti ir gyventi tarp lietuvių, o ne būti atskirti ir uždaryti su kitais migrantais.
Kas nors paklaus: ar nebūtų geriau apmokyti lietuvius? Ne, mes norim sunkius ir mažiausiai apmokamus darbus atiduoti migrantams, o aukštesnės pridėtinės vertės darbus patikėti lietuviams. Taip, mes norime apmokyti lietuvius, bet mes norime juos apmokyti būti architektais, o ne statybininkais. Nesakau, kad statybininkai yra bloga ar mažai apmokama profesija, bet architektas yra daugiau pridėtinės vertės kurianti profesija. Komandos, pamainos vadovas yra daugiau pridėtinės vertės kurianti profesija nei darbininkas. Mes norime, kad lietuviai liptų karjeros laiptais.
Jeigu įdarbinsim migrantus, ar tai turės įtakos Lietuvai? Žinoma, vienareikšmiškai. Trumpalaike prasme bus atlikta daugiau darbo, dėl ko sukurta daugiau pridėtinės vertės, sumokėta daugiau mokesčių. Ilgalaike prasme galbūt laimėsime Nobelio premiją ar bent jau Euroviziją. Migrantai atsineša savo idėjas ir bendraudami su lietuviais jie paskleis tas idėjas. Vietinės ir atkeliavusios idėjos susidurs ir sukurs naujas idėjas. Naujos idėjos pakeis tiek migrantus, tiek vietinius gyventojus. Naujos idėjos skatins inovacijas ir naujus verslus.
Naujos idėjos taip pat pakeis ką reiškia būti lietuviu. Jeigu mes norime išsaugoti, tuomet turime apsibrėžti dabar: ką reiškia būti lietuvių? Aš nežinau. Ar tai žiūrėti krepšinį? Ar tai valgyti šaltibarščius? Tikiuosi būti lietuviu, nereiškia būti rasistu ir populistu.
Idėjos miršta, kai apie jas niekas nekalba. Idėjos auga, kai žmonės jomis dalinasi. Geresnis gyvenimas prasideda nuo apačios, nuo paprastų žmonių tokių kaip aš ir jūs. Jeigu jums patiko koks nors sakinys, pastraipa (o gal net visas tekstas?), kopijuokite, dalinkitės, tobulinkite, perrašykite, prirašykite savo minčių, padarykite Facebook/LinkedIn (ar ką jūs naudojate) įrašą. Mums reikia diskutuoti kokios Lietuvos mes norime. Aš noriu tokios, kuri užima lyderio vaidmenį, o jūs?