Pirkimas vs nuoma
Prieš keturis metus parašiau tekstą: Ateitis, kurioje tau niekas nepriklauso. Teksto pagrindinė mintis, jog didžiulės korporacijos nori mums nuomoti dalykus, o ne parduoti. Paskaitykite tekstą, manau, kad jis beveik nepaseno.
Aš manau, kad korporacijos turi per daug teisių ir todėl reikėtų priimti įstatymus, kurie gintų mus, paprastus žmones.
Aš nesu politikas ar teisininkas, todėl galbūt nevisai suprantu kaip pasaulis veikia. Tai ką pateiksiu žemiau yra startas diskusijai, ne galutinis rezultatas. Aš pasistengsiu kiekvieną dalyką argumentuoti kaip galiu geriau.
Pradėti reiktų nuo apibrėžimo: kas yra daikto ir/ar programinės įrangos įsigijimas ir kuo jis skiriasi nuo nuomos.
1.1) Nuoma yra laikoma tuomet, kai mokamas mėnesinis/metinis nulio ar didesnis stabilus mokestis. Stabilus reiškia, kad nuomos kaina kiekvieną mėnesį yra ta pati. Aišku, kainodara gali keistis, bet jeigu kainodara keičiasi, daugiau nei kartą per metus, vartotojas turi teisę paduoti kompaniją į teismą ir reikalauti, kad kompanija gražintų pinigus už tuos metus.
Norėčiau atkreipti dėmesį, jog sakau nulis ar didesnis, nežinau kokią pašto dėžutę naudojate, bet labai tikėtina, kad už naudojimąsi ja nemokate. Bet tuo pačiu dėžutė kaip ir nepriklauso jums, taigi, nuoma.
1.1.1) Bandomojo laikotarpio kainodara gali būti kitokia, nei tolesnė, bet vartotojas turi būti supažindintas su visa kainodara prieš pradedant bandomąjį laikotarpį.
1.1.2) Vartotojai privalo būti informuoti apie kainų pakeitimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pakeitimo. Nesutinkantys vartotojai turi teisę nutraukti paslaugas vieno mygtuko paspaudimu.
Kodėl? Aš kaip ir visi žmonės nemėgsta kainų pakėlimo, tai normalu. Deja, kainų kilimas šiuolaikiniame pasaulyje yra neišvengiamas. Šis straipsnis teigia, kad sunku atsisakyti nuomos, net Europos piliečiams, taip neturėtų būti.
1.2.1) Įsigijimu laikomas procesas, kai sumokama visa kainą už produktą pardavėjui iš karto. Lizingas yra įsigijimas, nes pilną kainą pardavėjas gauna iš trečios šalies, o pirkėjas moka mėnesinius mokesčius trečiai šaliai.
1.2.2) Jeigu pirkėjas įsigijo produktą, tai visas produktas priklauso jam. Negali būti, kad dalį paslaugų, pirkėjas gali gauti tik mokėdamas nuomos mokestį.
Kodėl? BMW buvo sugalvojusi imti mėnesinį mokestį už šildomas sėdines, bet sulaukusi labai daug piktos publikos reakcijos atsisakė. Tai nereiškia, kad jie neturi kitų idėjų imti mėnesinį mokestį. Tai taip pat liečia ne tik BMW. Visos kompanijos gaminančios produktus, taip pat galvoja už kurias produkto dalis imti nuomos mokestį. Tai yra nesąmonė. Pardavinėjimas produktas turėtų būti pilnai veikiantis ir baigtinis, o nuomojami dalykai, turėtų būti priedai. Įsivaizduokite, kad nusiperkate automobilį, bet padangas nuomojate. Nesąmonė ar ne?
1.2.2.1) Nuoma gali būti teikiama gamintojo arba trečių šalių už papildomas paslaugas, kurios neateina su standartiniu produkto paketu. Tos paslaugos (programinė arba techninė įranga) turėtų būti diegiamos atskirai ir nebūti standartiniame pakete tik išjungtos.
Tarkim, jūs norite imti mėnesinį mokestį už sėdynių šildymą, tuomet standartiškai sėdynės turėtų būti be šildytuvų ir jie turėtų būti įmontuojami atskirai. Kitas pavyzdys, tarkim, jūs norite imti mėnesinį mokestį už autopilotą. Jūsų programa gali naudoti automobilio kameras, kurias turi automobilis kitais tikslais, pavyzdžiui parkavimuisi atbulam. BET automobilis negali turėti kamerų, kurios naudojamos tik autopiloto, kuriuo galima naudotis tik sumokėjus nuomos mokestį. Jeigu autopilotui reikia daugiau kamerų, negu turi standartinis automobilis, jos turėtų būti diegiamos atskirai.
Kodėl? Aš kaip klientas noriu pirkti pilnai funkcionuojantį, baigtinį produktą. Jeigu baigtiniam produktui reikia vienos kameros, o autopilotui penkių, aš neturėčiau mokėti už keturias kameras, kuriomis nesinaudosiu, nes neturiu autopiloto.
1.2.3) Vartotojui įsigijus produktą, gamintojas negali jo ištrinti ar kitaip sugadinti.
Kodėl? Straipsnis apie tai, kad Amazon ištrynė Kindle knygas, nors žmonės sumokėjo už jų pirkimą. Panašių istorijų buvo su Apple ar visomis korporacijomis, kurios pardavinėja skaitmeninius produktus.
Esu girdėjęs daug gandų apie tai, kad jeigu darai Tesla modifikacijas/remontą pats, o ne oficialiuose jų garažuose, tai Tesla tiesiog paverčia tokius automobilius plytomis. Straipsnių patvirtinančių tokius teiginius man rasti nepavyko, tai galbūt čia yra tik gandai, o galbūt Tesla labai stipriai kovoja prieš bet kokį neigiamą viešumą.
1.2.4) Jeigu įsigytas produktas turi programinę įrangą, jinai turi veikti visą produkto gyvavimo ciklą.
Kodėl? Mes turime galvoti apie produktų įtaką globaliniam atšilimui. Tai, kad žmonės perka naujus telefonus kiekvienais metais, nėra normalu, tai taip pat nėra gerai Žemei.
1.2.5) Jeigu įsigytas produktas turi programinę įrangą, saugumo atnaujinai privalo būti teikiami nemokamai bent penkis metus nuo paskutinio produkto išleidimo iš gamyklos.
2.1) Nuomos atveju paslaugos teikėjas prisiima visą atsakomybę už tai kaip produktas bus naudojamas.
Kodėl? OpenAI, Microsoft ir Google sako, kad žmonės yra kalti, kai jų įrankiai sugeneruoja Disney personažus ir taip yra pažeidžiamos autorinės teisės. Kas, savaime suprantama, yra nesąmonė, nes būtent šitos korporacijos pavogė Disney personažus apmokyti savo DI įrankiams, tai kodėl kaltas yra žmogus?
Kitas pavyzdys. Tesla teikia autopiloto paslaugas. Jeigu įvyksta avarija, kas kaltas: vairuotojas ar Tesla? Vairuotojas pasitikėjo autopilotu, bet avarija vis tiek įvyko. Mano nuomone, jeigu Tesla teikia nekokybišką paslaugą, tuomet jinai turi prisiimti atsakomybę.
2.2) Įsigijimo atveju, visą atsakomybę už naudojimą prisiima savininkas.
3.1) Įsigijimo atveju, gamintojas negali rinkti jokios asmeninės informacijos apie savininką ar kitus asmenis naudojančius produktą.
Kodėl? Prieš porą metų Mozilla atliko didžiulį automobilių tyrimą ir nustatė, kad automobiliai renka tokią informaciją kaip automobilio savininko seksualinė orientacija. Kodėl? Kaip tai pagerina automobilio vairavimą?
3.2) Įsigijimo atveju, gamintojui norint surinkti informaciją apie produkto naudojimą, vartotojas turi sutikti kiekvieną kartą, kai gamintojas nori tą informaciją paimti už kiekvieną skirtingą informacijos aspektą, kurį gamintojas nori surinkti. Informacijos surinkimas negali trukdyti naudotis produktu. Vartotojas gali nesutikti dalintis informacija ir dėl to jo produkto naudojimo patirtis neturėtų nukentėti. Informacija iš vartotojo neturėtų būti imama tiesiogiai, o tik aptarnavimo metu.
Kodėl? Čia taip sudėtingai pasakiau. Bet idėja yra tokia. Informacija apie tai kaip vairuoji automobilį pvz, važinėji daug šunkeliais, gali padėti greičiau nustatyti automobilio problemas. Taigi, atvažiuoji į autoservisą, pasidalini informacija, jie pasižiūri, pataiso tavo automobilį. Bet, aš nenoriu, kad automobilio gamintojas bet kada galėtų pasiimti informaciją apie mano automobilį ar žinotų tikslią mano automobilio buvimo vietą.
3.3) Įsigijimo atveju, gamintojas negali rodyti reklamų produkte.
Kodėl? Šis straipsnis pasakoja apie reklamas Tesla automobiliuose. Kol kas jos nėra blogos ir netrukdo vairuoti, bet, jeigu mes kažką žinome apie verslą, tai visi automobilių gamintojai pabandys reklamas. Reklamos automobiliuose taps tik blogesnės. Kitas straipsnis apie reklamas ant televizorių ekranų. Aš nusipirkau televizorių ir sumokėjau už jį nemažą sumą, bet vis tiek gamintojas rodo reklamas?! Man tai pikta, kaip kiti gali galvoti, kad tai normalu?
4) Įsigijimo atveju, gamintojas negali drausti taisyti ar tobulinti gaminio nepriklausomai nuo to jis yra fizinis ar programinis. Taisymą gali atlikti pats žmogus, gamintojas ar trečių šalių verslas neturintis jokios sąsajos su gamintoju.
4.1) Jeigu įsigytas produktas ateina su programine įranga, kurios kodas nėra atviras, vartotojas turi pilną teisę užsiimti atvirkštine inžinerija ar pakeisti esamą programine įranga kita.
Kodėl? Right to Repair yra atskira tema vien iš to galima būtų parašyti visą straipsnį. Bet jeigu mes priimame principą, kad įsigytas daiktas priklauso žmogui, logiška, kad jis gali daryti su tuo daiktų ką nori. Jeigu žmogus nusiperka kėdę, jis gali nupjauti jos kojas. Jis gali nusipirkti medžio ir pasigaminti tos kėdės kopiją. Kodėl mes netaikome to paties principo programinei įrangai?
Aš sudėjau punktus, kurie man atrodo svarbūs, bet greičiausiai kažką pamiršau. Jeigu manote, kad kažko svarbaus trūksta, pasidalinkite komentaruose.