Ar esate pasirengę būti turtingi?

Ar kada nors bandėte varyti restorano (picerijos, kavinės) meniu iš kito galo? Atkreipėte dėmesį į kainas? Patiekalų esančių sąrašo gale kainos visuomet didesnės. Taip... brangoka, gal geriau užsisakysiu ką nors iš pirmųjų puslapių... Nenoriu sakyti, jog taip mąsto daugelis, bet panašiai seniau darydavau aš. Leiskit jūsų paklausti ar dažnai jūsų patiekalų pasirinkimą riboja kaina? Kokius patiekalus norėtumėte paragauti, bet nedrįstate leisti sau tiek daug išlaidauti? Nesikuklinkite, parašykite.

Šį savaitgalį nusprendžiau, jog esu vertas ir galiu paišlaidauti, taigi ėmiau skaityti meniu nuo kito galo... Nesakysiu, kokioje įstaigoje buvau, nesakysiu, kokį patiekalą užsisakiau, jis nebuvo brangiausias tame meniu, tačiau kainavo gerokai daugiau nei sau leisdavau iki šiol. Ir ką? Aš džiaugiuosi, jog paragavau to patiekalo. Aš jaučiuosi nuostabiai, patiekalas buvo vertas kiekvieno cento, kurį už jį sumokėjau. Galėdamas leisti tokias smulkmenas jaučiuosi turtingas, ir tai svarbiausia. Bet jeigu tai būtų viskas, tuomet aš nerašyčiau, todėl skaitykite toliau...

Kaip ir kiekvienas rimtas patiekalas, šis atėjo su garnyrų ir tai nebuvo ryžiai, ar agurkėliai kaip esame įpratę pirkdami iš meniu viršaus. Tiesa, perkant iš meniu viršaus dažniausiai kuo galima pasidžiaugti - tai pomidoru padažas arba grietinė, slenkant link vidurio dar pasitaiko uogienės. Bet kokiu atveju, tai ką atnešė buvo kažkas labiau egzotiškesnio ir man neįprasto. Aš suvalgiau ir mano skrandis dėl to nepyko, tačiau vis tik tą maistą geriausiai apibūdina žodis „neįprasta“, arba kitaip sakant, nemanau, jog tą patiekalą užsisakinėsiu artimiausiu metu.

Todėl ir noriu jūsų paklausti ar esate pasirengę būti turtingi? Aš ant stalo turiu vienos picerijos užsakymo į namus meniu (suprantu, jog picerija ne restoranas, bet vis tiek) pavartykime jį nuo galo ir pažiūrėkime kokie produktai į eina į patiekalų sudėtį: gvinėjinai pipirai, aitriosios paprikos, jaučių liežuvių gabaliukai, juodosios alyvuogės, žalieji ankštpipiriai, rodonėliai, krevetės, midijos, mangai, šparaginės pupelės... Čia aš, aišku, išvardinau neviską, ką galima rasti, tiesiog tuos dalykus, kurių fanas aš neesu... Ir išviso kas yra midijos, kas yra raudonėliai, koks yra lotoso prieskonių skonis?

Aš neesu prieš lašišą ar tuną, tačiau daugelis kitų dalykų vadinamu delikatesu, man kelią mažu mažiausiai įtarimą, o kartais net pasibaisėjimą. Ar pirktumėte gyvatės mėsą? Gerai bent jau tiek, kad beždžionės smegenų pas mus parduotuvėje nenusipirksi....

Mūsų požiūris į maistą ir gėrimus formuojasi vaikystėje, tai ko mes ragavome ir ko ne. Kinams šuniena yra normalu, o jums? Ne, nes paprasčiausiai niekas tokiu patiekalu jūsų nevaišino, dar daugiau, nuo vaikystės jums sakė, jog šuo geriausias žmogaus draugas, ar jūs valgytumėte savo geriausią draugą? Aš irgi. Kitas klausimas: triušiai, nutrijos jums maistas ar naminis gyvūnas?

Tai ką aš laikau skaniu ir net gi galėčiau pavadinti delikatesu galėtų būti lietiniai su mėsa, šaltibarščiai, galbūt šie patiekalai nėra pirmame puslapyje, bet tikrai juos rasite meniu viršuje. Netikite? Kai kitą kartą būsite kavinėje pavartykite meniu ir man pasakykite kiek tie patiekalai kainuoja.

Būti turtingu reikia mokėti. Šį kartą kalbu apie maistą, tačiau kitose srityje irgi viskas panašiai, mes darome taip kaip mus mokė, tai ką mus mokė... Jeigu turėsiu gerą istoriją pakomentuosiu plačiau...

Ir paskutinis dalykas, kurį turėčiau pasakyti: visuomet galima pasikeisti, visuomet galima pabandyti kažką naujo, tačiau kurį momentą pasirinkit? Kada ateina tas „visuomet“ ?

Išdrįskite.

O kol kas pabandykite nežiūrėti į patiekalų kainas, valgykite tai kas jums skanu.

Brukštelk žinutę