Dažnos pradedančiųjų rašytojų klaidos
Turiu prisipažinti, jog animacinius serialus aš žiūriu dažniau nei skaitau knygas. Animacinio serialo viena serija paprastai trunka apie 20 minučių ir aš tikrai negaliu perskaityti kelių šimtų puslapių knygos per tokį laiką. Kita vertus aš tikrai neskaitysiu blogos knygos iki galo, bet jeigu serialas pakenčiamas, tai greičiausiai bent jau tą seriją pažiūrėsiu iki galo.
Šiandien aš remiuosi pavyzdžiais iš anime, tačiau, manau, jog visos mano pastabos yra puikiai pritaikomos visų sričių rašytojams.
Pavadinimas. Dažnai galite išgirsti pradedančių klausimą: aš parašiau istoriją apie šunį, kuris išėjo pasivaikščioti, kaip turėčiau ją pavadinti? Koks skirtumas! Gali pavadinti betkaip. Gali pavadinti „Senis ir jūra“. Vienintelis dalykais, kaip negali vadinti, tai registruoti prekių ženklų pavadinimais, savo istorijų negali vadinti Star wars arba Droid. Visa kita galima. Jeigu pažiūrėtume į anime/manga, man kartais sunku suvokti ką jų kūrėjai galvojo: My Next Life as a Villainess: All Routes Lead to Doom!, The 8th son? Are you kidding me?, Is It Wrong to Try to Pick Up Girls in a Dungeon? Aš suprantu, kad kiekvienais metais išeina šimtai naujų manga knygų ir norisi kaip nors iš jų išsiskirti, tačiau pavadinimas turėtų motyvuoti paimti į rankas. Manęs tokie pavadinimai nemotyvuoja. O jūsų? Gal aš tiesiog nesu tikslinė auditorija.
Prologas. Niekada nenaudokite prologo, jeigu jo nereikia. Prologas tai įvykiai, kurie gali būti tiesiogiai nesusiję su pagrindine istorija. Prologas dažniausiai būna be pagrindinio veikėjo. Prologas pats iš savęs turi būti labai stipri istorija arba skaitytojai mes jūsų istoriją net nepradėję jos skaityti.
Pavyzdžiui Scooby Doo visuomet prasideda su prologu, jame mes pamatote kokio monstro pagrindiniai personažai šį kartą bijos. Taip, žinau, turėčiau sakyti gaudys, bet dalis šio serialo smagumo yra Shaggy ir Scooby baimė. Ar galima padaryti istoriją be prologo? Žinoma galima, bet tai nebus Scooby Doo, jų tiesiog toks formatas ir mes jo tikimės.
Pradėkite istoriją nuo pradžios. Žinau skamba kvailai, bet istoriją turite pradėti tuomet, kai jinai prasideda, o ne tuomet, kai gimsta pagrindinio personažo seneliai. Kaip pavyzdį paimkime The 8th son? Are you kidding me? Serialas prasideda tuo, kad jaunas burtininkas grįžta namo po sunkaus darbo nueina į kitą kambarį ir mes suprantame, jog iš tiesų tai buvo žaidimas. Gerai… tai bus istorija apie geimerį ir darbo bei žaidimo laiko balansą? Žiūrovas nuo pirmų minučių bando interpretuoti kas vyksta ir, jeigu būna klaidinamas, jis supyksta ir nebežiūri istorijos.
Taigi, žiūrime istoriją toliau. Maždaug trisdešimties metų vyras atsijungė nuo kompiuterio, pasidarė valgyti ir užmigo. Vyras sapnuoja, kad jis yra penkiametis vaikas. Hm… Jis tuoj pabus ane? Kaip tai susiję su žaidimu, kurį jis žaidė anksčiau?
Tiesa yra ta, kad mes turime intro, kuris niekaip nesusijęs su tuo kas rodoma toliau, kodėl? Gal kas nors gali gražinti mano iššvaistytą laiką? Jeigu mes norime pasakyti, jog tai vienas iš tų serialų, kur pagrindinis veikėjas yra perkeliamas į kitą pasaulį, tą galima padaryti geriau. Pavyzdžiui My Next Life as a Villainess: All Routes Lead to Doom! pagrindinė veikėja iškrenta iš medžio ir tuomet prisimena, jog jinai mirė kitame pasaulyje ir prieš mirtį žaidė žaidimą, kuris labai panašus į dabartinį gyvenimą. Tai yra daug geresnis intro, nes tas prisiminimas motyvuoja visus pagrindinės veikėjos veiksmus. Bet, aišku, yra ir geresnių būdų tą padaryti.
Grįžkime prie The 8th son? Are you kidding me? dvi serijas mes stebime kaip mažas berniukas mokinasi magijos ir serijos gale pamatome jį maždaug dvylikos metų, kai jis palieka namus. KĄ?! Tai aš švaisčiau laiką žiūrėdamas dvi serijas ir tikroji istorija dar tik prasidės? Prisipažinsiu, jog nežinau kas vyko toliau, nes serialas mane sunervino ir nusprendžiau jo toliau nežiūrėti.
Jūs kuriate istoriją, kurią turi būti įdomu skaityti, o ne Šimonių likimą. Pradėkite, kai istorija prasideda ir baikite, kaip istorija baigiasi. Nėra prasmės tampyti gumos, skaitytojai jums padėkos.
Viskas turi turėti prasmę. Kartą skaičiau Haruki Murakami - Hard-boiled wonderland and the end of the world istorijos pradžia labai stipri ir užkabino mane. Toje knygoje yra dvi linijos, kurios veiksmas eina lygiagrečiai. Aš nekantriai laukiau kada tos linijos susijungs. Jos niekada nesusijungė.
Seriale Chrome Shelled Regios irgi yra dvi linijos. Pagrindinė, kurioje personažai kovoja prieš vabalus ir antroji, kuri nupiešta kitu stiliumi, kita emocija. Iš pradžių antros linijos visiškai nesupranti, bet jinai tęsiasi per įvairias serijas. Kai kuriose serijose lyg ir duodama užuomina, kad tai yra ištraukos iš serialo, kurį žiūri pagrindiai personažai. Bet galiausiai serialas pasibaigia taip ir nepaaiškindamas antros linijos prasmės. Galbūt mangoje jinai yra paaiškinta ir serialas neapėmė visos istorijos, bet kodėl tuomet ją apskritai įtraukti? Tokie dalykai erzina. Viskas turi turėti prasmę.
Balansas. Nekurkite superheroju. Supermenas yra blogiausias personažas. Jis realiai yra nenugalimas, neturi jokių trūkumų išskyrus vieną – išgalvotą mineralą – kriptonitą. Ir kaip tyčia visi blogiukai visuomet turi bent gramą kriptonito. Kaip taip gali atsitikti?
Chaika – The Coffin Princess seriale, pagrindiniai veikėjai susidraugauja su metaliniu drakonu. Suprantate ką tai reiškia? Realiai visos kovos jau turėtų būti laimėtos, bet pasirodo ne… Pagrindiniai veikėjai pralaimi vieną kovą po kitos, kodėl? Nes jų naujas draugas drakonas nedalyvavo kovose, o tiesiog miegojo. Kiekvieną kartą, kai prasidėdavo kova, drakonas be jokios paaiškinamos priežasties dingdavo. Tai yra visiškai nelogiška ir nesąmonė, bet istorijos kūrėjas akivaizdžiai teisingai neišbalansavo istorijos ir norėdamas blogiukams duoti bent jau kokį nors šansą laimėti kovą turėjo pašalinti drakoną. Sakyčiau pirmoko lygio klaida. Nedarykite tokių klaidų. Visi personažai yra silpni, visi personažai turi trūkumų, tik taip istorija gali judėti į priekį.
Tai tiek mano pastabų šį kartą, tikiuosi jos jums bus naudingos.
Jeigu jums patiko šitas tekstas taip pat paskaitykite kitus mano tekstus šita tema: Tu tikrai nebūsi rašytojas 2, Aš einu namo, Tu tikrai nebūsi rašytojas.