Informatika: penktas kursas

Ką gi, rodos atėjo laikas bakalaurams apsispręsti ką toliau daryti: eiti dirbti, ar dar pora metelių stumti dūrą universitete. Aš jau anksčiau pasakojau apie bakalauro informatikos studijas (pirmas, antras, trečias, ketvirtas kursai ), tiesa informacija jau šiek tiek paseno, nes niekas nestovi vietoje, ir kad ir kaip bebūtų keista, netgi studijų programos kartais keičiasi. Mieli kolegos, kurie studijuojate informatiką, ar nenorėtumėte parašyti kažko panašaus, kad ateityje stojantys žmonės žinotų ko tikėtis? Apskritai, mieli kolegos, kurie ką nors kur nors studijuojate, ar nenorėtumėte parašyti savo subjektyvią nuomonę apie tai ko jus (ne)išmokė universitete? Paskui surinktume visas nuorodas į vieną vietą ir turėtume analogą leidiniui “kur studijuoti?“

Gerai, bet grįžkime prie dabartinių bakalaurų ir jų dilemos: ką studijuoti toliau? Apibendrintai galiu pasakyti, kad visos KTU informatikos magistro programos yra kreivos. O jos beje yra 4: Informatikos, Programų sistemų inžinerijos, Informacinių sistemų inžinerijos ir Vienlusčių sistemų. Į paskutiniąją stoja tik tikri metalistai (juokauju), todėl daugiau apie ją nepasakosiu, nes nežinau.

Kai rinkausi galvojau, jog Informacinių sistemų inžinerijos didžiausias trūkumas, jog jinai trunka tik 1,5 metų, nors dabar kai rašau galvoju, jog vis dėl to tai privalumas. Kita vertus į šią specialybė sustojo visi žmonės su labai gerais pažymiais. Informatikos didžiausias trūkumas, jog labai daug matematikos, kita vertus jūsų magistrinis nebūtinai turi būti konkretus suprogramuotas produktas, o gali būti kokia nors mokslinė abstrakcija. Į šią specialybę įstojo tie kurie norėjo ir tie kurie kitur netilpo. Na, o plačiausiai kalbėsiu apie Programų sistemų inžineriją, kadangi man teko garbė ją studijuoti. Programos sutrumpinimas PSI, o tiksliau iššifravimas Paranormalių reiškinių tyrimas (jeigu dar atsimenate tokį filmą) labai gerai apibūdina viską ką galima pasakyti apie programą: įstojo daugiau nei 60, galiu užtikrinti, kad baigusiųjų po dviejų metų studijas skaičius viršys 20. Aš nejuokauju.

Pažiūrėkime plačiau apie dalykus, ir kas ten tokio baisaus.

 

Pirmas semestras

Reikalavimų programoms analizė – šį dalyką dėsto Butleris, tiems kuriems jau teko susitikti, pavardė turėtų daug pasakyti. Dalyko turinys irgi bus girdėtas. O tiems, kurie nežino, tai galiu trumpai papasakoti: kartais šmaikštūs anekdotai, pagąsdinimai apie egzaminą, o šiaip dėstytojas nusiteikęs geranoriškai ir labai nemuša. Įdomesnioji dalis yra laboratoriniai darbai – Oracle. Pats linksmiausias dalykas, kad niekas niekada neveikia. Iš tiesų, tai ką teko pačiupinėti toli iki Oracle pagrindų. Teko susipažinti su projektavimo įrankiais ERR ir visokių kitokių diagramų braižymu, po to vedlio pagalba padaryti porą formų, porą ataskaitų, kurios kreivai veikia ir viskas. Rekomenduočiau lankyti laboratorinius, arba bent jau pradėti viską daryti nuo semestro pradžios, nepasiliekant paskutinei nakčiai. Nesakau, kad visko negalima padaryti per vieną naktį, galima ir reiks. Taip, norint padaryti kažką veikiančio su Oracle, tenka perdaryti ne vieną kartą nuo pradžių, man už teko dviejų, bet buvo veikėjų, kurie perdarinėjo ir po 5 kartus.

Programų inžinerijos valdymas – nors man šitas dalykas, o tiksliau dėstytojas paliko kažkodėl neigiamas emocijas, bet tai vienintelis geras ir vertas dėmesio dalykas visoje magistratūroje. Šį dalyką dėsto žmogus ateinantis iš firmos, todėl net nekeista, jog dažnai vėluoja į paskaitas (į egzaminą vėlavo pusvalandį), paskaitų metu kalba mobiliuoju telefonu. Kadangi žmogus dirbantis, tai jo pasakojimas būna įdomus, pateikiama praktinių pavyzdžių iš tikrų, gyvenimiškų situacijų. Laboratoriniai kreivi, bet nenusirašinėkite ir neduokite kitiems, kerta visus negailėdamas ir nesigilindamas. Nežinau kaip jis taip padarė, bet pagavo visus, kurie „davė draugams pasižiūrėti“. Įdomiausią dalį palikau pabaigai – egzaminas žodžiu. Aišku, dėstytojas geranoriškas ir pasirašo 5, be egzamino, jeigu esate ką nors atsiskaitę. O jeigu vis dėlto nuspręsite laikyti egzaminą, tai svarbiausia, neieškokite žodžio kišenėje ir nesileiskite suvartomi.

Sistemų modeliavimas ir validavimas- čia teorinis šio dalyko pavadinimas, o praktiškai... Šis dalykas buvo dėstomas, kartu ir Informatikos specialybę parinkusiems studentams, paskaitos buvo sujungtos. Realiai pats dėstymas susideda iš dviejų dalių: pirmoje pasakoja apie z-notation, kurią dar moko, rodos, tik Oksfordo universitete (atsiprašau, jeigu sumaišiau), o antroje pasakoje alternuojančio bito metodą, kurį sukūrė pats dėstytojas. Taip kad jeigu manote, jog pirmoji dalis yra totali nesąmonė palaukite antrosios, jos išviso niekur pritaikyti neįmanoma. Perspėjimas: nedarykite klaidos, pasiimkite individualų darbą ir 10 garantuotas, tuo labiau, kad darbą galima daryti komandoje pavyzdžiui: protingas draugas ir turtingas draugas, svarbiausia, jog visi lieka patenkinti. Na, o jeigu vis dėl to nesiryšite, tuomet teks parašyti, koliokviumą bei egzaminą ir po to maksimalus pažymys į kurį pretenduojate vis tiek bus tik 9. Aišku, šito niekas garsiai nesako, bet taip yra. Pabaigai palikau vieną linksmą dalyką: dar nematėte girto dėstytojo vedančio paskaitos? Ateikite ir tikrai nusivilti nereikės.

Programų inžinerijos procesas – šį dalyką vedė pats pats, taip dekanas. Iš tiesų lankomumas nebuvo geras, bet čia tik pirmas semestras, tai liaudies dar šiek tiek susirinkdavo. Įdomiausia, aišku būdavo klausyti, kai pasakodavo ne apie dalyko turinį, bet apie kitus įgyvendintus projektus. Laboratorinius reikia laiku įkelti į internetinę aplinką. Kartoju: laiku įkelti. Laboratorinių turinys visiškai nesvarbus, svarbu, jog dokumentas būtų netuščias. Dažniausiai laboratorinių tema sutampa su magistrinio darbo, kitaip sakant perdaug papildomu darbu neapkraunama. Na jeigu jau užsiminiau apie magistrinį darbą, tai skaitykite toliau.

Reikalavimų specifikavimas – staigmena, jūs turite pasirinki magistrinio darbo temą per 20 dienų. Jeigu jau galvojate stotį į šią specialybę tai iškarto pradėkite galvoti apie savo temą – tai turėtų būti lengvai suprogramuojamas dalykas, turintis nemažiau 5000 eilučių kodo (deja, HTML nesiskaito). Labai daug žmonių skundėsi ir buvo nepatenkinti savo magistro tema vėliau, tiesiog fiziškai neįmanoma per tokį trumpą laiką išsirinkti gerą temą... Iš tiesų užknisa, kad verčia daryti magistrinį darbą, krioklio metodu, nes realiai niekas taip nedaro. Ir nesikrimskite, jeigu ateityje jūsų ataskaitos labai skirsis nuo kuriamo produkto, visiems taip, be to ateityje dar laukia keletas staigmenų. Paminėjau ataskaitas, taip, per semestrą, jums reikės prigeneruoti maždaug 50 puslapių makulatūros. Čia yra du variantai arba jūs visas ataskaitas pristatote laiku, arba susidraugaukite su daktaru, kuris jums pastoviai rašys pasiteisinimus. Už kiekvieną pavėluotą ataskaitą, atima po vieną balą nuo galutinio pažymio, pusei grupės semestro gale išeina maždaug tarp 2-3, aišku, dėstytojai nekvaili ir „pakelia“ pažymį iki 5. Tačiau šis dalykas yra pagrindinė priežastis, kodėl šios specialybės studentai krenta kaip lapai rudenį. Tiesa, vos nepamiršau svarbiausio dalyko – susiraskite gerą vadovą.

 

Antras semestras

Organizacijų psichologija – tai pasirenkamas dalykas. Savaime suprantama, tarp siūlomų pasirinkti dalykų jo nėra, nes siūloma rinktis, kokie nors kreivi, tik vietinės katedros dėstytojų vedami dalykai. Tačiau atkaklūs savo pasiekia, linkiu ir jums to paties, nes šis dalykas, tikrai buvo įdomus, naudingas ir praskaidrino nuobodžias studijas.

Duomenų projektavimas – vėl sistemos projektavimas ERR ir kitokių diagramų braižymas. Paskaitų lankomumas tragiškas. Beje, šį dalyką turėjo ir Informatikos specialybės studentai tik semestru vėliau. Kaip gauti gerą pažymį? Yra du būdai. Pirmasis – eiti į kiekvieną paskaitą su bet kokiu popieriaus lapu panašiu į laboratorinio ataskaitą ir klausti dėstytojo ką darai ne taip. Semestro gale dėstytojas atsimins, jog jūs viską išaiškinot ir egzaminas bus lengvas, tiksliau jo nebus. Antras būdas – padaryti visus laboratorinius per vieną paskutinę naktį ir į egzaminą ateiti jo gintis. Svarbiausia neleisti dėstytojui išsižioti ir papasakoti užtikrintai, tai ką pats gerai žinai (visko žinoti nebūtina).

Programų projektavimas – apie šitą dalyką pasakyti, kažko konkretaus negaliu, nes kiek suprantu, kas metai ką dėstytojas nori tą ir dėsto. Mums dėstė MDA. Egzaminas – tai laboratorinio ataskaitos gynimas. Jeigu egzamino metu jums užduos klausimą „ar yra kažkas?“, reikia atsakyti „taip“, nepriklausomai nuo to ar yra ar ne. O kalbant apie laboratorinius, reikia bent jau padaryti kažką, vis tiek niekas nieko ten nesupranta, taip kad, kad ir ką jūs padarysit, bus teisinga.

Programų testavimo metodai – atsimenate bakalauro metu buvo toks kvailas dalykas, kur buvote suskirstyti į komandas po 4 žmones ir reikėjo suprogramuoti kažkokią kvailą mikroschemą? Tai čia to dalyko tęsinys. Dar be mikroschemų, reikės paruošti skaidres ir pristatyti jas savo grupei. Tiesa, daugelis ima paruoštas iš praėjusių metų skaidres, nevisi varginasi net pavardes pakeisti... O linksmoji dalis yra, ta jog egzaminas yra iš skaidrių kurias paruošė jūsų grupiokai... Iš tiesų ne viskas taip blogai, reiks labai pasistengti norint gauti mažiau nei 8.

Programų sistemų architektūros analizė – kaip sekasi magistrinis? Taip, taip, pirmą semestrą prisvaičiojote, visokių nesąmonių gamindami ataskaitas, dabar reikia prisvaičioti dar daugiau. Šį kartą reikia atseit paruošti, jūsų magistrinio architektūrą. Nebijokite, vis tiek dalis to ką dabar nupiešite, neturės nieko bendro su jūsų magistriniu, svarbiausia parodyti, jog mokate naudotis CASE įrankiais, bei UML kalbą. Turbūt karoti neverta, kad geriau nevėluoti. Taip pat turbūt neverta priminti, kodėl tiek daug studentų krenta...

Tikiuosi aš dar neatbaidžiau jūsų noro studijuoti šią specialybę, nes dar reikia pasakoti apie likusius du semestrus.

Brukštelk žinutę