Gyvenimo prasmė - prasmės nebuvimas?

Turėjau ilgą savaitgalį. Na kaip ilgą... 48 valandas, kaip ir kiekvienas iš jūsų. Per tą laiką perskaičiau knygą, pažiūrėjau 6 filmus, tarp kurių Blade Runner (net jei tai senas filmas, vis tiek geras), Eragonas (nežiūrėkite filmo, daug prastesnis už knygą, iš knygos filme liko tik pavadinimas ir drakonas), padėjau kolegai nespėti į traukinį...

Ar tuose, mano savaitgali atliktuose, veiksmuose yra kažkokia gyvenimo prasmė? Ar tokiuose kasdieniškuose veiksmuose iš viso verta ieškoti gyvenimo prasmės?

Man labai patiko Timoty Ferriss pasakymas, jog neverta ieškoti gyvenimo prasmės ir uždavinėti sau panašių klausimų, nes jie neturi atsakymų ir neatneša tau džiaugsmo. 

Ir vis dėl to kai kurie žmonės klausia: kokia gyvenimo prasmė?. Kaip kitas kolega pastebėjo, žmonės sau užduoda tokius klausimus, kai turi per daug laiko. 

Aš pabandysiu sutaupyti jūsų laiką skirtą neįmanomo atsakymo ieškojimui. Kokia yra gyvenimo prasmė? Gyvenimo prasmė yra prasmingai gyventi. Labai puikus atsakymas, tačiau iš karto jūsų paklaus: o ką reiškia prasmingai gyventi? Tai dar vienas klausimas neturintis atsakymo ir jeigu jūs neimate pinigų už klausimų uždavimą, šitoje vietoje reiktų baigti pokalbį. 

Ką reiškia prasmingai gyventi? Prasmingai gyventi reiškia matyti prasmę gyvenime. O kur galima matyti prasmę gyvenime? Prasme gyvenime matyti galima prasmingai gyvenant. O kaip gyventi prasmingai? Prasmingai gyveni tuomet tai matai prasmę gyvenime. Dar kvailų klausimų bus? 

Pradėkime truputėli nuo toliau. Psichologai sako, kad visą žmogaus gyvenimą galima suvesti į dvi emocijas: laimę ir baimę, džiaugsmą ir skausmą... Žmogus kažką daro siekdamas džiaugsmo arba bandydamas išvengti skausmo. Visai kaip senoje lietuvių liaudies patarlėje: Duoda – imk, muša - bėk. Šiandien aš norėčiau suvesti viską į vieną: būti reikalingu. Jeigu esi reikalingas – džiaugsmas, kitu atveju – skausmas. Visi siekia būti reikalingais.

Pavyzdžiui, kodėl jūs keliatės, tarkim, septintą valandą ryto ir keliaujate į darbą? Nes jūs esate reikalingi darbui. Niekas to darbo nepadarys už jus, niekas to darbo nepadarys taip gerai kaip jūs. Aišku, pats darbas kalbėti negali, tačiau už gerą darbą viršininkas jus pagirs ir duos vokelį.  

Kodėl jūs einate į darbą? Nes jūs, o tiksliau jūsų pinigai, reikalingi jūsų vaikams. Iš pradžių naujiems žaislams, po to studijoms, po to brangesniems naujiems žaislams. Žmonės mėgsta sakyti, jog iš pradžių reikia duoti viską ką gali savo vaikams, o po to kai vaikai pakels sparnus, pagyvens dėl savęs. Bet taip niekada neatsitinka, nes vaikai visuomet lieka vaikais

O ką veiksit kai išeisit į pensiją? Gyvensit dėl savęs? Neeeee. Dirbsit, jei tik galėsit, kol tik galėsit. Dirbsit kitiems, tol kol galėsite būti reikalingi. Žinot, dabar pagalvojau, kad taip galima paaiškinti darboholizmą. Žmogus skiria savo visą dėmesį ir laiką tam, kuriam jaučiasi labiau reikalingas. 

Nepatinka pavyzdys su darbu? Gerai paimkime... savižudybes. Nors gal pradėkime nuo depresijos: aš niekam nereikalingas arba manęs niekas nemyli, nors tai vienas ir tas pats. Kai esi niekam nereikalingas, tuomet kyla noras palikti šią apvergtą žemelę, nes vis tiek niekam niekas nerūpi, nes neesi reikalingas. Kai esi kažkam reikalingas, tai įsipareigojimai neleidžia pasitraukti, juk negali apvilti žmogaus. Žinot, kartais apie paauglių savižudybes skaityti būna labai keista. Buvo labai geras, stropus, mokinys, kompanijos siela, turėjo daug draugų... Ane? Teko sutikti vieną kompanijos sielą, manote jinai buvo labai laiminga? Spėkit dar kartą. Kaip kompanijos siela sakė, kad jinai reikalinga tol kol reikia tūsą organizuoti. Deja, tūsai nevyksta 365 dienas per metus po 24. Ir čia mes galime ištarti tokį baisų žodį – gyvenimas

Kartais būdamas vienas nebūni vienišas. Deja, kartais apsuptas minios žmonių būni labai, labai vienišas. 

Norit kito pavyzdžio? Religija. Dievinu religiją. Tai pats nuostabiausias dalykas. Jeigu tu neesi niekam daugiau reikalingas, tu gali būti reikalingas Dievui (ir kunigui). Kai esi reikalingas Dievui, visas gyvenimas įgyja kitą prasmę: ir ėjimas į bažnyčią, ir Dievo žodžio klausimas... Tu esi reikalingas Dievui ir padarysi viską, kad jo neapviltum. Kiti (aš) to gali nesuprasti. 

Norit dar vieno pavyzdžio? Kodėl kai kurie iš mūsų rašo? Todėl, kad jie yra reikalingi savo skaitytojams (na, bent jau taip mano).  

Dabar galime ištarti antrą baisų žodį – prasmė. Kokia prasmė būti reikalingu? Nežinau, galbūt jokios. Tačiau... Kiek jums reikia daiktų? Man asmeniškai nedaug. Yra toks pasakymas: dėl kito visuomet padarysi daugiau nei dėl savęs. Aha! Ar tik ne tokiu dalyku yra grindžiamos santuokos? Kai du žmones yra vienas kitam labai reikalingi?

Gyvenimo prasmė – tarnauti kitiems. O jeigu žemiškais žodžiais sakant - būti reikalingu. 

Ir vis dėl to žmonės grįžę po darbo sėda žiūrėti televizoriaus. Kam jie tuomet jaučiasi reikalingi? Niekam, tuomet jie jaučiasi pavargę.

Ir pabaigai dar viena istorija, kurią perskaičiau kažkur... Tikrai neatsimenu kur. Viena jauna šeima su maždaug penkių metų vaiku ėjo pasivaikščioti prie jūros. Į prieki vaikas beveik visą kelią bėgo, nes labai norėjo pamatyti jūrą, pamėtyti į ją akmenukus. Pats džiaugimasis jūra neužtruko ilgai. Šiek tiek pasidžiaugė ir tuoj pavargo, tėvams neliko nieko kito, kaip tik paimti jį ant rankų ir neštis namo. Parneštas namo vaikas ruošėsi numigti, bet tuo metu paskambino draugai ir vaikas persirengęs išbėgo su jais žaisti. Iš kur pas vaiką staiga atsirado energijos? Kai jautiesi tikrai reikalingas – nepavargsti.

Brukštelk žinutę