Informatika: šeštas kursas

Ką gi vakar pristačiau pirmąjį magistro kursą, šiandien tęsiu pasakojimą.

 

Trečias semestras

Programų kūrimo priemonės – vienintelis tikras dalykas šį semestrą. Pasakoja apie kompiliatorius ir neaišku ką, po to iš to būna testukas. Laboratoriniai labai paprasti, galima daryti dviese, svarbiausia netingėti. Žodžiu, viskas paprasta, galima nesunkiai gauti gerą pažymį.

Informacinės technologijos projektavimo vadyboje – staigmena: kaip sekasi magistrinis? Jūs klausiate kur čia staigmena? Ką pirmame semestre turėjote sudaryti savo magistrinio kūrimo planą... Įdomiausioji dalis, jog remiantis dėstytoju logika, jūs turite pirmą semestrą išanalizuoti konkurentus, susidaryti nuomonę, ką ketinate daryti, antrame – suprojektuoti visą sistemą, o trečiame, ją iš testuoti ir pristatyti. Manote, aš kažką praleidau? Tikrai ne, remiantis dėstytojų logika, suprogramuoti produktą jums laiko nėra skiriama. Kitaip sakant visą programavimą turėsite atlikti vasarą, gerai pailsėjot? Patys kalti dabar gausit susispausti ir programuoti naktimis. Tiesa, ar matėte, daug žmonių, kurie vasarą programuoja magistrinį? Sutinku pasitaiko kartais. Bet kokiu atveju, manyčiau dėstytojai turėtų susimąstyti ir keisti savo logiką.

Programinės įrangos įdiegimo tyrimas – tai vienintelė magistrų grupė, kuri turi atlikti praktiką. Jau bakalauro laikais man praktika buvo pats didžiausias nesusipratimas, nuo to niekas nepasikeitė. Aišku, jeigu jūs dirbate ir nežadate keisti darbo artimiausiu metu, tai jums problemų neiškils, o visiems kitiems turėkit bėdą. Aišku, čia dar ne blogiausia dalis. Čia kaip ir magistriniame darbe, teks kepti daug makulatūros, arba kitais žodžiais kalbat, šį semestrą turite pagaminti du kartus daugiau popierių. Pats baisiausias dalykas, atrodo – testavimas, kadangi jį reikia pristatyti dėstytojui atsinešant kompiuterį. Bet jis tik atrodo baisiai, praktiškai reikia sukodinti nedidelę programėlę, kuri patikrinu abu if sąlygos variantus ir įrodytu, jog jūsų funkcija veikia teisingai, ir testus kurti mokate.

Visas semestro džiaugsmas baigiasi katedriniu ginimu, vienintelis katedrinio ginimo trūkumas, kad jis šiek tiek įtakoja jūsų semestro pažymį, o šiaip tai ten niekam neįdomu, ką jūs padarėte, ir niekas nesikabinėja prie jūsų darbo esmes. Ta prasme, kaip visada kabinėjasi prie neesminių dalykų, nesusijusių su jūsų darbu.

 

Ketvirtas semestras

Staigmena – jums vyksta paskaitos. Tuo tarpu, kai visos grupės turi laisvą pusmetį „rašyti“ magistrinį darbą, jūs turite daryti laboratorinius darbus.

Programų kokybės analizė – gera naujiena, šito dalyko laboratorinių nėra. Dėstytojas duoda knygas ir temas, pagal kurias jūs turite pasiruošti pristatymus. Dėstytojo literatūra apgailėtina, todėl geriau iš karto tarkitės su dėstytoju ir sulykite savo tema, dėstytojas plačių pažiūrų priims. Kaip lengvai prasisukti? Atsimenate, pirmame kurse jau teko rengti tam tikras skaidres, kodėl gi nepristačius jų dar kartą?

Programų priežiūra ir tobulinimas – čia tik teorinis dalyko pavadinimas, praktiškai dėstytojas išdėsto visą atkartojimo technologijos kursą, kurį dėstė Informatikos specialybės studentams, vienu semestru anksčiau. Jeigu pastebėjote tarp PSI ir Informatikos yra net 3 tie patys dalykai.

Laboratoriniai, totali nesąmonė, kur tai matyta magistrantus versti programuoti?! Juk mes ne kokie nors bakalauro pirmakursiai. Ne gana to, dar būtinai C++. Primygtinai siūlau neatidėti laboratorinių paskutinei nakčiai.

Be to šio dalyko dėstytojas taip pat truputėli aiškina kaip parengti magistrinį darbą, veda konsultacijas. Bet labiausiai jis nudžiugino pačią pirmą paskaitą: „Visą tai ką darėte 1,5 metų yra ne magistrinis darbas, galite viską ramiai išmesti į šiukšlių dėžę, dabar mes pradėsime rašyti magistrinį darbą“ Staigmena, malonu ar ne?

Dėstytojas vesdamas paskaitas, nuolat kartojasi, beveik kaip seriale „turtuoliai irgi verkia“ ar bet kurioje kitoje muilo operoje – žiūrėdamas kas dešimtą serija supranti, kad nieko nepraradai ir nuo paskutinės tavo matytos serijos veiksmas nė kiek nepasistūmėjo į priekį. Savaime suprantama, todėl lankomumas prastas, net nežiūrint į tai, kad dėstytojas žymi, retai kada ateina daugiau nei 3 žmonės. Paskaita prasideda dėstytojo verkšlenimais, kokie blogi tie studentai, visai nelanko paskaitų.

Magistro baigiamasis darbas – tai tik teorinis dalykas, tačiau praktiškai tai magistrinio darbo gynimas. Gynime svarbiausia, kad vadovas nebūtų drovus, nesigėdytų jūsų ir ateitų pakovoti dėl geresnio jūsų pažymio. Gynimui teoriškai skirta 7-10 minučių, tačiau praktiškai kol įdomiai pasakojate, niekas jūsų nenutraukia. Vartymas ir klausimų kiekis labai priklauso, nuo oro sąlygų, nuotaikos, kelinti einate atsikaityti ir be abejonės jūsų vadovo. Ai, nu dar teoriškai priklauso nuo jūsų temos, bet tiesa pasakius švilpt visiems ant temos. Nepamirškite, jog žmonės neparašę mokslinių straipsnių negali gauti daugiau nei 9.

Šiaip pati didžiausia problema, jog net jeigu mūsų grupėje baigė apie 30 studentų (t.y. ~50%), norinčių stoti į doktorantūrą mūsų grupėje yra... norėjau pasakyti nėra. Kiek teko girdėti Informatikos specialybėje šis skaičius šiek tiek didesnis, bet esmę supratote... Nežinau ką galvoja švietimo ministeriją ir universitetų valdžia, bet turbūt savo vaikus vesim pas dėstytojus indus, nes lietuvių nebeliks....

Rodos ir viskas ką norėjau pasakyti, sėkmingų kitų mokslo metų.

Brukštelk žinutę