Knyga. Becky Chambers - The long way to a small, angry planet
Tai yra pats nuobodžiausias knygos viršelis kokį esu matęs. Nei vienas viršelis neatspindi taip gerai knygos turinio kaip šis.
Knyga yra 402 puslapių ilgio. Knygoje nėra istorijos, tik pasaulio pristatymas. 402 puslapiai pasaulio pristatymo! Pasaulis tikrai įdomesnis nei, tarkim, Star Trek, bet jeigu paimsite pačią blogiausią Star trek seriją, jinai vis tiek turės geresnę istoriją nei šita knyga.
Apie šitą knygą reikėtų galvoti kaip apie tinklaraštį virtuvės tema. Pirmas įrašas, į svečius atėjo teta Beata. Gėrėm arbatą. Įrašas apie arbatinuko ir servizo pristatymą bei istoriją. Antras įrašas, į svečius atėjo dėdė Anupras, valgėm sumuštinius. Įrašas apie skrudintuvą ir jo istoriją. Trečias įrašas į svečius užsuko alkoholikas Zosė, gėrėm brendį su ledukais. Įrašas apie šaldytuvą ir jo istoriją. Ar tai, kad apsilankė dėdė Anupras yra svarbu? Ar tai pakeitė pasaulį ar įtakojo kokį nors dalyką išskyrus tai, kad liko mažiau sviesto? Ne. Ar Anupras užsuks į svečius antrą kartą? Nežinau, galbūt antroje knygoje. Taip, kas absurdiškiausia tai yra pirma iš keturių (šiuo metu) klajotojų serijos dalių.
Anksčiau leidyklos turėjo standartus. Dabar… Aš nesuprantu kodėl tokios knygos yra leidžiamos. Šitoje knygoje nėra nieko dėl ko jinai būtų verta dėmesio.
Parašiau tiek daug ir nieko nepasakiau apie knygą. Knyga sukasi apie Klajotojo įgulą, kurią sudaro šeši ar panašiai įgulos nariai. Jų pagrindinis darbas yra tiesti hypertunelius tarp planetų. Jie skrenda atlikti darbo pakeliui sustodami įvairiose planetose ir leisdami skaitytojams sužinoti tų planetų istorijas, papročius, gyvenimo būdą. Norėčiau, pasakyti, kad jie patiria daug nuotykių, bet tai būtų melas. Apsipirkimas turguje ar maisto valgymas, mano nuomone, nėra nuotykis.
Mano vertinimas:
– perskaičiau, kad jums nereiktų.