Knyga. Clifford D. Simak - Vilkolakio Principas
Asteroidus kasantys darbininkai Endrių Bleiką rado užšaldytą kapsulėje tolimoje planetoje ir parvežė į Žemę. Atgaivintas vyras neprisimena nieko apie savo praeitį. Bleiko žinios apie Žemę pasenusios maždaug 200 metų, dabar vyras bando prisitaikyti naujame pasaulyje ir prisiminti savo praeitį.
Užrašą ant knygos nugarėlės galima laikyti spoileriu. Tuo pačiu norėčiau pasakyti dar vieną spoilerį. Vilkolakio principu vadinamas mokslininkų projektas, kurio tikslas buvo sukurti sintetinį žmogų (toks terminas vartojamas knygoje). Naujasis žmogus turėjo prisitaikyti gyventi bet kurioje planetoje, bet kokiomis sąlygomis.
Knyga parašyta 1967 metais, tačiau veiksmas vyksta XXV a, todėl dabar galiu drąsiai pasakyti, jog knyga nepraėjo laiko išbandymo. 3D televizija vadinama dimensinu, žmonės vis dar skaito popierinius laikraščius, kuriuos gauna į paštografą. Kuo paštografas skiriasi nuo paprastos pašto dėžutės nepaaiškinta. O turbūt pats didžiausias kliurkas – žmonės vis dar skambina iš telefono budelių.
Tačiau yra vienas dalykas, kuris man labai patiko – skraidantys namai. Įsivaizduokit, jog gyvenate Vilniuje ir nusprendžiate praleisti atostogas Palangoje. Kam ruoštis į išvyką, jeigu tiesiog galite išskirsti su visu namu ir prisišvartuoti ant laisvų pamatų?
Tiesa, namai ne tik skraido, bet turi ir daugiau pribumbasų. Jie gali gaminti maistą, skalbti drabužius, perstatyti baldus, o ant sienų vaizduoti įvairias animacijas. Jie taip pat turi dirbtinį intelektą. Nors šitoje vietoje autoriaus aš nesupratau. Namas turi dirbtinį intelektą ir dar kiekviena patalpa name turi nuosavą dirbtinį intelektą, ko pasekoje virtuvė visą laiką ginčijasi su svetaine...
Romanas pradedamas labai aukšta nata ir važiuoja į mėšlo krūvą. Su kiekvienu puslapiu jis darosi vis blogesnis ir blogesnis. Visai priešingai nei knygoje esantis apsakymas.
Pasaulis, kurio negali būti. Gevinas Dunkanas Lejardo planetoje augina vua ir tikisi brangiai juos parduoti, tačiau pusę jo derliaus suėda mistinis padaras Cita. Dunkanas leidžiasi į medžioklę visiškai nesuprasdamas kokį gyvūną jis išsiruošė nušauti.
Mano vertinimas:
– neskaitykit romano, skaitykit apsakymą, jis nerealus.