Knyga. George Orwell - 1984-ieji
Atrodo aš subrendau rimtoms knygoms. Ši knyga man kažkodėl priminė filmus: „Matrica“, „Ekvilibriumas – pusiausvyra“, taip pat teko skaityti nevieną apsakymą panašia tema. Ką gi, geros idėjos dažnai yra plagijuojamos. Būtų visai šaunu, jeigu kas nors pastatytų filmą pagal šią knygą. Tai būtų niūrus, pilkas pasaulis, filmas be daug spalvų, kažkas panašaus į Nuodėmių miesto stilių...
Įsivaizduokite pasaulį kuriame yra tik trys nuolat tarpusavyje kariaujančios valstybės: Okeanija, Rytazija ir Eurazija. Įsivaizduokite pasaulį kuriame nėra praeities. Taip - nėra. Kiekvieną dieną tūkstančiai darbininkų perrašinėja senus laikraščių straipsnius, taip kad jie atitiktų dabartinę situaciją. Didysis Brolis niekada nemeluoja, jis visuomet teisus.
Įsivaizduokite pasaulį pastatytą ant baimės ir neapykantos. Pasaulį, kuriame Teisybės ministerija atsakinga už melą bei propagandą, Taikos ministerija atsakinga už karą, spėkit už ką atsakinga Meilės ministerija?
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame trūksta elementarų dalykų, kaip drabužiai, cigaretės, net skutimosi peiliukus reikia pirkti juodoje rinkoje. Pasaulį, kuriame tikros partijos narės niekada nesidažo. Pasaulį, kuriame kiekvienas gauna savo maisto dozę, kuriame gaudamas 20 gramų šokolado per savaitę žmogus džiaugiasi.
Būtent tokiame pasaulyje gyvena pagrindinis knygos veikėjas Vistonas Smitas. Jis dirba Teisybės ministerijoje, ir užsiima senų laikraščių straipsnių adaptavimu pagal šios dienos poreikius. Smitas tuo pačiu puikiai supranta ką daro ir mintyse nėra tuo patenkintas. Tačiau ar jo maištas turi prasmę? Ar pasaulyje, kurį valdo partija, kur vaikai nuo mažens mokinami šnipinėti ir išduoti net gi savo tėvus, kur nėra emocijų, kur už kiekvieną bereikalingą judesį, gestą ar žodį, gali būti suimtas ir apkaltintas išdavyste, ar tokiame pasaulyje vienas žmogus gali ką nors padaryti?
Tiek darbe tiek namie visą parą kiekvieną partijos narį iš teleekrano stebi Didysis Brolis. Tu negali išjungti teleekrano, su juo reikia gyventi. Gyventi taip, kad atrodytum tikras, ištikimas partijos narys, nes priešingu atveju tave bet kada gali suimti.
Smitas įsimyli kolegę Džuliją, jie susiranda seną namuką, kur gali nevaržomi mėgautis uždraustais, bet vis dar jiems likusiais malonumais. Abu puikiai supranta, jog ta iliuzija apie laimę nesitęs amžinai. Minčių policija anksčiau ar vėliau suseka visus. Jie jau žuvę.
Aš neesu didelis politinės geografijos žinovas, bet turbūt kažko panašaus šiais laikais galima būtų ieškoti Kinijoje. Kita vertus, kas gali paneigti jos JAV žmonėms taip pat nėra plaunamos smegenys?
– kad ir kur bebūtumėt, kad ir ką darytumėte, nepamirškite – Didysis Brolis jūs stebi.