Knyga. Iain M. Banks - Consider Phlebas

Tai yra pirmoji Kultūros ciklo knyga. Iš viso Kultūros ciklas turi dešimt knygų.

Amazon žadėjo sukurti serialą paremta šituo ciklu, kai serialas buvo atšauktas nusprendžiau, jog reikia pasidomėti knyga.

Knygos pasaulyje vyksta galaktinis karas tarp Idiran ir Kultūros. Idiran yra trikojai, trijų metrų dinozaurai arba driežai, žiūrint kas jums labiau patinka. Kultūra yra iš principo dirbtinis intelektas, nors toks terminas knygoje niekada nėra naudojamas. Idiran yra labai paprasti: jie nori, kad visos rasės tikėtų į jų dievą arba būtų nušluotos iš galaktikos. Kultūra tai tarsi filosofinė utopija, kurioje valdymas patikėtas kompiuteriams arba knygos terminais dirbtinėmis smegenims, o paprasti žmonės gyvena dėl malonumo.

Pagrindinis šios knygos veikėjas yra Bora Horza Gobuchul, šnipas Idiran armijoje. Horza nėra Idiran rasės atstovas, jis yra besikeičiantis. Besikeičiantys yra humanoidų rasė, kuri gali savo išvaizda pasikeisti taip, kad jinai būtų identiška bet kokiam kitam humanoidui. Tiesa, pasikeitimo procesas trunka ne sekundes, o savaites ar panašiai.

Horza gauna užduotį surasti smegenis, kurios pasislėpė Schar's World. Schar's World yra saugomas mistinės būtybės Dra'Azon, kuris į planetą leidžia atvykti tik besikeičiančių rasės atstovams.

Tik pradėjęs skaityti pagalvojau, kad šita knyga būtų labai puikiai tikusi į Eridano kolekciją. Knyga iš karto skaitytoją įmeta į veiksmą ir net nesupranti kas ir kaip vyksta. Su laiku, aišku viskas paaiškėja.

Gerai, užteks gražių žodžių apie knygą, nes man jinai nepatiko. Aš ilgai galvojau, kodėl ir priėjau išvados, kad man nepatinka autoriaus rašymo stilius. Aš nekenčiu žmonių, kurie viduriuoja žodžiais. Pavyzdžiui yra scena, kur žurnalistas pristatinėja žiūrovams Žalos žaidimą, jis kalba du puslapius ir nieko nepasako apie žaidimą. Ir visa knyga yra tokia pati.

Horza gauna užduotį pirmuose knygos puslapiuose. Nuo 37 puslapio iki 279 puslapio iš principo atsitinka tik vienas įvykis (na, gerai du), kurie yra svarbūs. Visą tai galima papasakoti per dešimt puslapių, maksimum dvidešimt, o čia mes turime 242 puslapius, kurie yra visiškai nesvarbūs tolesnei istorijai. Taip, juose yra daug veiksmo, daug aprašymų, daug veikėjų pristatymų, bet visą tai yra nesvarbu. Jeigu veikėjas patiria nuotykį, bet jis negauna nei super ginklo, nei išminties, bei vėliau nei karto neprisimena to nuotykio, tai kam jį apskritai įtraukti? Dar daugiau, jeigu jie būtų išmesti iš knygos, niekas net nepastebėtų, kad kažko trūksta.

Šitai knygai verkiant reikia gero redaktoriaus, kuris išpjautų visus riebalus. Įvykiai, kurie neturi įtakos pagrindinei istorijai galėtų būti išleisti, kaip atskiri nepriklausomi apsakymai, nes būtent tai jie ir yra, o ne knygos dalis.

Kažkada prieš daugybę metų (~20) skaičiau Fondo ciklą. Atsimenu, ten kažkas turėjo prietaisą, kuris išanalizuoja tekstą išmeta visus neesminius žodžius ir tai kas lieka yra tai ką iš tiesų norėjo pasakyti autorius. Politikų laiškų analizė dažnai gražindavo tuščią lapą. Šita knyga yra 471 puslapis, jeigu mes ją praleistume pro tokį analizatorių, kiek puslapių teksto gautume? 100? 50? Taip, čia yra daugybė laiko ir žodžių iššvaistytų ant neesminių dalykų. Kitas rašytojas galėtų papasakoti tą pačią istorija per 100 puslapių ir jinai būtų įdomesnė, labiau įtraukianti, labiau vežanti.

Mano vertinimas:

– daugybei žmonių šita knyga patinka, todėl aš nesakau, kad tai bloga knyga. Kita vertus, daugybė žmonių galbūt nėra skaitę gerų knygų. Būna ir taip.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)