Knyga. Jonathan Lethem - Pistoletas su muzika
Ilgai galvojau, kaip pradėti šitos knygos pristatymą. Ir turbūt geriausiai tai ką noriu pasakyti apibūdinti tokiais žodžiais: tai yra debiutinis autoriaus romanas. Ilgiau tai reikštų: stogą raunantis neįtikėtinas fantastinis pasaulis įtraukiantis nuo pat pradžių ir nuvilianti knygos pabaiga.
Šią knygą skaitydamas pagalvojau, kad jinai turėtų patikti knygos Tik į priekį gerbėjams, taip pat kažkuo primena Philip K. Dick Ubiką.
Šiame pasaulyje nėra žinių, vietoj jų muzikinės naujienos. Spausdintas žodis buvo uždraustas, tačiau laikraščiai vis dar leidžiami - tik nuotraukos be teksto. Jeigu toks draudimas įsigaliotų Lietuvoje, tai populiariausio žurnalo „Žmonės“ skaitytojai nepajaustų skirtumo.
Gatvėse nebeliko vaikų. Pritaikius daktaro Teodoro Tustrendo terapiją trimečiai virto makauliais – tokiais pat protingais kaip dvidešimtmečiai, o gal ir dar protingesniais, todėl jie visą laiką geria, rūko ir lošia kortomis.
Pritaikius to paties daktaro teorijas gyvūnai buvo sužmoginti – vaikšto dviem kojomis ir kalba angliškai. Turi visas tokias pačias teises kaip žmonės.
Visi gyventojai vartoja narkotikus. Visada. Visur.
Gyventojai turi karmos korteles, už blogą elgesį atimami karmos taškai. Kai pasiekiamas nulis gyventojas užšaldomas t. y. atlieka bausmę. Kaip pasididinti savo karmos taškų skaičių autorius nepaaiškina.
Ir visą tą nurautą pasaulį valdo, saugo – Skyrius bei jame dirbantys inkvizitoriai.
Pati istorija pasakojama privataus inkvizitoriaus Konrado Metkalfo akimis. Jį pasamdo Ortonas Engjuinas, kuris tvirtina, jog yra neteisingai apkaltintas žmogžudystės byloje. Knyga kaip detektyvas visiškas šlamštas, tačiau veiksmas ir neįtikėtinas pasaulis užkabina ir veža.
Mano vertinimas:
– pradžia labai užkabino, džiaugiausi kaip mažas vaikas Kalėdų rytą, o pabaiga... viską sugadino...