Knyga. Ray Immelman - Puikus vadovas. Žlugęs vadovas.
Ši knyga buvo visai ne tai ko tikėjausi. Aš galvojau, kad knyga turės daug skyrių, kurių kiekvienas analizuos vis kitą verslo problemą ir galiausiai prieis išvados, kad negali būti geras visiems.
Pasirodo tai yra romanas panašiu stiliumi kaip Vienuolis, kuris pardavė "Ferrarį".
Korporacijos variklis yra susirinkimai, todėl negaliu pasakyti, kad knyga skaitosi lengvai ar smagiai, tačiau pateikiama informacija yra tikrai įdomi.
Pagrindinis veikėjas Gregas Raitas yra paskiriamas naujai nupirktos gamyklos vadovu. Jis anksčiau yra sėkmingai pertvarkęs keletą gamyklų, todėl atrodo, kad iššūkis kaip tik jam, bet atvykęs į vietą jis supranta, kad yra kažkokios nematomos srovės ir jis nežino kaip su jomis susidoroti. Draugas jį supažindina su Buču, kuris tampa jo mentoriumi kaip sėkmingai pertvarkyti gamyklą.
Vienas dalykas, kuris man nepatinka, tai kai knygos ima pavyzdžius iš karų ir sako: va verslas galėtų to pasimokyti. Šitoje knygoje ne kartą imami pavyzdžiai iš Hitlerio ir Stalino (Sovietų sąjungos), kas emociškai yra per daug arti namų. Iš didžiausių pasaulio istorijos žudikų mes mokomės, kaip būti geras vadovais? Aišku, jeigu esi amerikietis, tai visi tie karai kituose kontinentuose greičiausiai nekaso.
Pirmas šimtas puslapių yra tik įtampos didinimas ir parodymas kaip situacija gamykloje blogėja, juose nieko neišmoksite.
Pamokos nors ir išskirtos konkrečioje vietoje, tačiau yra išmėtytos per visą knygą. Ko norėtųsi, kad knygos gale būtų papildomas skyrius su visomis išvardintomis pamokomis ir trumpais komentarais.
Tai ko moko knyga?
Pastaba: žemiau yra pateikta mano interpretacija, kuri nebūtinai sutampa su tuo ką autorius norėjo pasakyti.
Svarbiausias socialinis vienetas yra gentis. Lengviausiai gentį suprasti kaip krepšinio komandos fanklubą. Jie rengiasi komandos spalvomis, dalyvauja komandos varžybose, skanduoja palaikančius šūkius ir mušasi su kitų komandų fanklubų nariais.
Įmonėse irgi susidaro gentys, kai vienas skyrius kariauja su kitu, vietoj to, kad siektų bendro tikslo. Pavyzdžiui pardavimo skyrius kariauja su programuotojais. Pardavimų skyrius parduoda per pigiai dalykus, kurių neįmanoma padaryti, o vėliau programuotojais kalti, jeigu nepadaro. Aš buvau tokioje situacijoje ir iš principo aš čia nematau gentinio karo. Aš matau blogą komunikaciją ir pardavimų skyriaus nekompetencija t. y. jie nesupranta ką pardavinėja, todėl ir gaunasi nesusipratimai.
Jeigu įmonė turi 50 ar mažiau darbuotojų, aš tikiu, kad jie gali elgtis kaip viena didelė šeima ar gentis. Bet jeigu įmonėje 500 darbuotojų ar tikrai įmanoma, kad visi darbuotojai būtų viena gentis? Man asmeniškai sunku tuo patikėti.
Nr1. Stipri gentis privalo turėti bendrą priešą. Visi žino, kad Pepsi priešas yra Coca Cola, bet koks priešas yra Balbieriškio pieninės? Ar Kautros priešas yra Flixbus?
Po nepriklausomybės atgavimo Landsbergis visuomet gąsdino tautą rusais. Kuo labiau tolome nuo nepriklausomybės atgavimo momento, tuo sunkiau buvo juo tikėti. Kita vertus, pasipriešinimas rusams sutelkė tautą, padėjo išsaugoti kalbą ir atgauti nepriklausomybę. Taigi, šitas dalykas tikrai veikia tautos identiteto lygiu, bet versle… ?
Nr2. Stipri gentis turi aiškiai apibrėžtus simbolius. Niekas taip nesako, aiškūs simboliai kaip kalbėjimas apie Hitlerį. Kompanijos paprastai turi logotipus, pavadinimus ir spalvas. Pavyzdžiui Coca Cola, baltas užrašas raudoname fone. Arba Nike… O kokie simboliai yra šaraškino kontoros, kurioje dirbate?
Kiekviena nors kiek gerbianti save organizacija turi logotipą ir svetainę, bet jums nuo to nors kiek nors šilta/šalta? Aš net neklausiu apie motyvaciją ir įkvėpimą.
Vėl gi kalbant apie tautą, vėliava, himnas tikrai gali įkvėpti, bet kaip tai pritaikyti versle?
Nr4. Stipri gentis turi įtikinantį, teisingą tikslą, reikalingą jos ilgam egzistavimui. NASA kažkada turėjo tikslą išlaipinti žmogų mėnulyje. SpaceX deklaruojamas tikslas yra įkurti koloniją Marse. Kiek įmonių turi tokį tikslą? Koks yra Coca Colos tikslas? Jeigu įkūrei kokią nors labdaros organizaciją, jinai greičiausiai turės įkvepiantį tikslą pavyzdžiui pateikti švarų vandenį ar panaikinti maliarijos ligą, bet versle?
Nr5. Stipri gentis turi visų pripažintą iniciacijos ritualą. Kai perskaitau tokį dalyką, tai pirmiausiai pagalvoju apie universitete egzistuojančias studentų grupes ir kasmetinį pasityčiojimo iš fuksų ritualą, bet kas gali pateikti pavyzdį versle? Versle tai turėtų būti geras įtraukimo į darbą (en. Onboarding) procesas, bet dauguma organizacijų nežino kaip tai padaryti gerai.
Kai prisijungi, kompanijos dažnai dovanoja marškinėlius, kartais megztukus ar net džemperius. Problema, kad dažniausiai (bet tikrai ne visada) jie būna labai pigūs ir prastos kokybės. Jeigu reikia kaime mėšlą mėžti, tai aš ne prieš užsidėti, bet kodėl aš vilkčiausi prastos kokybės marškinėlius mieste?
Labai panaši situacija yra su tušinukais. Gerą tušinuką naudosiu ilgai, blogą – greitai išmesiu.
Kai kurios kompanijos dar dovanoja ir puodukus su logotipu, bet kažkaip nejaučiu, jog tai būtų kompanijos ženklas. Jeigu naudoji puoduką darbe, tai visi gerai iš vienodų puodukų, jeigu naudoji namie, tai žino tik tavo šeima… Čia apie šitą reikėjo kalbėti prie Nr2, bet dažniausiai visas įtraukimo į įmonę procesas apsiriboja tik tam tikru kiekiu dovanų.
Nr6. Stipri gentis turi aiškų išorinį matą savo sėkmei matuoti. Kompanijos sėkmės matas yra akcijų vertė, jeigu prekiaujama viešai, bet jeigu aš esu eilinis darbuotojas ir neturiu akcijų, kodėl man turėtų rūpėti?
Lietuvoje viešai skelbiami kompanijų pelnai, bet vėl gi būdamas eiliniu darbuotoju ir sužinojęs, kad bankas uždirbo 700 milijonų pelno ir man algą pakėlė 7 eurais, būčiau labai nusiminęs.
Nr7. Stipri gentis supranta ir saugo savo galios šaltinį. Čia toks biški medinis išsireiškimas, bet kuo jūsų kompanija yra unikali? Pavyzdžiui Google kompaniją sukūrė paieška, bet dabar ta paieška yra toks š, kad niekas nenori jos naudoti. Kas reiškia, kad Google nueina nuo lyderių arenos, tai užtruks ne vienus metus, bet procesas jau prasidėjo.
Nr13. Stiprios gentys fiksuoja ir švenčia įvykius, stiprinančius jų identitetą ir vertę. Į šitą dalyką lengviau žiūrėti iš valstybės pusės. Mes švenčiame nepriklausomybės atgavimą du kartus plius Mindaugo karūnavimą, nes šitie dalykai labai aiškiai apibrėžia, kodėl mes egzistuojame ir kuo didžiuojamės. Įmonės dažniau švenčia įkūrimą, bet nesu nei karto buvęs tokioje situacijoje, kur įmonės įkūrimo data mane nors kiek kasytų. Ką dar įmonės turėtų švęsti? Didžiausio užsakymo įvykdymą? Iš karto po įvykdymo kaip ir skamba logiškai. Penki metai po įvykdymo skamba keistai.
Nr18. Stipri gentis turi gerbiamą nominalų vadovą. Su šituo teiginiu aš turiu problemą. Visi karjeristiniai vadovai nepatenka į apibrėžimą, nes jie ateina iš išorės ir pagal apibrėžimą nėra genties dalis. Tai kas yra genties dalis: įmonės įkūrėjas arba žmogus, kuris ilgą laiką dirbo įmonėje. Antru atveju jis nebūtinai geras vadovas ar yra gerbiamas. Taigi, lieka tik įkūrėjas. Kas atsitinka, kai įkūrėjas pasitraukia? Įkūrėjas gali išeiti į pensiją arba mirti. Pavyzdžiui Microsoft iš lyderių tapo antraeiliais žaidėjais ir tik prasidėjus dirbtinio intelekto revoliucijai vėl sugrįžo prie lyderių. Pavyzdžiui Apple tapo sėkmingiausia pasaulio korporacija, bet nuo Steve Jobs pasitraukimo nesukūrė jokios naujos inovacijos. Ar tai yra blogai?
Ar kompanijos, kurios samdo karjeristinius vadovus negali būti sėkmingos? Atsakymas – gali.
Nr22. Stipri gentis turi lyderį, atsidavusį genties sėkmei. Visai nesenai šio teksto rašymo metu Google atleido kelis šimtus programuotojų, kad pasamdytų pigesnius darbuotojus Meksikoje ir Indijoje. Ko siekia Google CEO ir kas yra jo gentis? Atsakymas, sutaupyti kaštus, padidinti pajamas ir jo gentis yra akcininkai (ir Volstrytas), bet ne įmonės darbuotojai. Jis tikrai gerai atstovauja savo genties interesus, bet daugelis darbuotojų turbūt jo nemėgsta. Ar gali kompanija būti sėkminga, kai daugelis darbuotojų yra nepatenkinti?
Iš viso knygoje yra 23 požymiai, 5 matmenys ir dar daug ko, ką praleidau. Jeigu jums pasirodė įdomu, teks paieškoti šitos knygos. Knyga išleista 2004 metais, taigi, ieškokite bibliotekoje.
Mano vertinimas:
– idėjos yra įdomios, bet man sunku patikėti, kad tai gali būti pritaikome visose įmonėse. Aš įsivaizduočiau, kad mažose įmonėse tą padaryti lengva, bet didelėse…