Knyga. William Gibson - Neuromancer

Neuromancer yra pirmoji Sprawl trilogijos dalis. Ši knyga laimėjo Hugo, Nebula, Philip K. Dick apdovanojimus. Turbūt sunku rasti labiau apdovanotą knygą.

Man rodos, kad įkvėpimo iš šitos knygos sėmėsi Ghost in the shell bei Matricos kūrėjai. Man taip pat ši knyga priminė Sergej Lukjanenko „Labirintų atspindžiai“.

Šiame pasaulyje norint patekti į internetą (matricą), reikia fiziškai laidu prie jo prisijungti. Internetą matai ne per kompiuterį, tavo sąmonė naršo jame.

Vyras vardu Armitage pateikia Case pasiūlymą, kurio jis negali atsakyti. Case buvo vienas iš geriausių hakerių, kol nenusprendė apvogti darbdavių. Darbdaviai atsidėkodami išdegino Case nervų sistemą, ko pasekoje jis nebegalėjo daugiau niekada prisijungti prie interneto. Negalėdamas prisijungti prie interneto Case jaučiasi kaip nevisavertis mėsos gabalas. Diena iš dienos vartoja alkoholį bei narkotikus laukdamas savo mirties.

Armitage pasiūlo pagydyti Case, jeigu šis mainais padarys nedidelį įsilaužimą. Kaip tokio pasiūlymo galima būtų atsakyti?

Dabar, kai padariau reklamą knygai, galime pakalbėti sąžiningai. Aš ir gausiai apdovanotos knygos kažkaip nedraugaujam.

Visų pirma šitoje knygoje yra daugiau nežinomų žodžių nei paprastai. Ir tą sudaro ne tik žodžiai anglų kalboje, kurių aš nemoku, bet ir atsitiktiniai autoriaus sugalvoti žodžiai. Net ir pastraipose, kurios parašytos, tik iš paprastų žodžių, kurių pagrindinę reikšmę aš žinau puikiai, gana dažnai prasmė likdavo kažkur anapus. Knygoje daug kalbama apie black ice arba ice shaving… Ką tai reiškia?

Bendrai paėmus aš supratau, kad kažkoks veiksmas vyksta, beveik niekada nesupratau, kodėl tas veiksmas vyksta…

Pačioje pradžioje Case pastebi, kad jį kažkas seka, jis įsilaužia į viešbutį ir iššoka pro langą iš antro aukšto. Kodėl? Jis neturi jokio kliento. Tiesiog eina iš baro į barą ir geria. Kodėl jis to negali daryti, kai jį seka? Tokiu momentų knygoje pilna.

Mano vertinimas:

– negaliu niekam rekomenduoti knygos, kurios pats nesupratau.

Brukštelk žinutę